(Reuters nuotr.)

Rinkimai Venesueloje: N.Maduro tikisi laimėti, opozicija sako nepripažinsianti rezultatų

Rinkimai Venesueloje: N.Maduro tikisi laimėti, opozicija sako nepripažinsianti rezultatų

Sekmadienį Venesueloje rengiami rinkimai, kuriuose paaiškės „konstitucinės asamblėjos“ nariai. Tokia institucija yra visiškai naujai formuojama ir dar labiau įtvirtins diktatūrą skurdo kamuojamoje šalyje.  

„Konstitucinė asamblėja“ pakeis opozicijos kontroliuojamą Nacionalinę Asamblėją ir įgys teisę keisti konstituciją. Rinkimuose bus išrinkti 545 tautos atstovai, kurių du trečdalius sudaro apygardose iškelti nariai, o kitą dalį – valstybinių organizacijų (profesinių sąjungų jaunimo organizacijų ir kt.) siūlomi atstovai.

Negana to, rinkimuose negali dalyvauti nė vienas opozicijos atstovas, valdžios partijų valdomų miestų kandidatai turi neproporcingai didesnius vietų skaičius parlamente, o bet kokie prezidentui N. Madurui oponuojančių jėgų vieši veiksmai yra draudžiami.

Rinkimuose negali dalyvauti nei vienas opozicijos atstovas, valdžios partijų valdomų miestų kandidatai turi neproporcingai didesnius vietų skaičius parlamente.

Stebėtojai teigia, kad ši reforma įtvirtins neribotą prezidento Nicolas Maduro valdžią ir sužlugdys bet kokias demokratijos užuomazgas ekonominės krizės kamuojamoje valstybėje.

Verdiktas – aiškus

Venesueliečiai kaltina N. Maduro politiką dėl ekonominių problemų – maisto, vaistų ir kitų būtiniausių vartojimo prekių trūkumo, mažų pajamų ir nedarbo. Todėl net 40 proc. visų rinkėjų mielai pasinaudojo pirmuoju balsavimo „bandymu“. Simboliniu laikomą plebiscitą dėl prezidento N. Maduro piliečiams teikiamo siūlymo liepos 16-ąją surengė opozicija kartu su Venesuelos centrinio universiteto atstovais.

Rezultatai parodė, jog 7,2 mln. žmonių pasisakė prieš bandymą iš politinės arenos panaikinti opoziciją ir galutiniai įtvirtinti klibantį N. Maduro diktatą.

Visgi politinės situacijos šis balsavimas nestabilizavo ir dar labiau įaudrino jau beveik keturis mėnesius vykstančius ir daugiau kaip 100 žmonių gyvybes nusinešusius neramumus. Po balsavimo kilo masiniai protestai, opozicija pareiškė boikotuosianti sekmadienio referendumą ir nepripažinsianti jo rezultatų.

 Po balsavimo kilo masiniai protestai, opozicija pareiškė boikotuosianti sekmadienio referendumą ir nepripažinsianti jo rezultatų.

Prezidento N. Maduro veiksmus įtvirtinti „konstitucinę asamblėją“ sukritikavo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Jo teigimu, Baltieji rūmai taikys griežtas ekonomines sankcijas prieš „blogą lyderį“. Dar praeitą savaitę JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas 13 prezidento vyriausybės esamų ir buvusių narių, įtardami žmogaus teisių pažeidimais.

Susigrąžinti savo tapatybę

2015 m. rinkimus į Venesuelos Nacionalinę Asamblėją laimėjo opozicinės partijos, užsitikrinusios parlamentinę daugumą ir pasipriešinusios buvusio diktatoriaus Hugo Chavezo idėjoms paremti skirtai Didžiųjų patriotų partijai (Gran Polo Patriótico). Buvo tikimasi, kad tai lems teigiamą šalies posūkį link demokratijos ir vienasmenio valdymo atsisakymo.

Tačiau bet kokias reformas ėmėsi stabdyti konstitucinis teismas, iš karto po parlamento rinkimų pakeistas N. Maduro šalininkais. Tai iššaukė masinius protestus, žuvo 100 žmonių. Negana to, prasidėjo plataus masto venesueliečių emigraciją į kaimynines Kolumbiją bei Braziliją, taip papt Kanados ir Ispanijos valstybes.

Grįžimą prie tvarka ir teise grįsto valdymo, pasak jo, užtikrins esminiai pokyčiai valdžioje – opozicijos panaikinimas iš parlamento.

Grįžimą prie tvarka ir teise grįsto valdymo, pasak jo, užtikrins esminiai pokyčiai valdžioje – opozicijos panaikinimas iš parlamento. Prezidentas N. Maduro sako, kad atėjo laikas šaliai susigrąžinti savo tikrąją tapatybę ir atsiriboti nuo Jungtinių Valstijų ir kitų „pavojingų“ valstybių įtakos. Jis įsitikinęs, kad siūloma reforma padės šaliai išbristi iš ekonominės krizės.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų