Rinkimai Latvijoje baigėsi be nugalėtojų

Rinkimai Latvijoje baigėsi be nugalėtojų

Rinkimų į Latvijos Saeimą laukta su nerimu: ar Vladimirą Putiną garbinantis prorusiškas Santarvės centras su naujomis populistinėmis partijomis „neužgrobs“ valdžios. To neįvyko, tačiau dešiniojo centro koalicija lengviau atsikvėpti neturėtų.

Prorusiškas Santarvės centras gavo daugiausia rinkėjų balsų (23 proc.), tačiau jį toks rezultatas nuvylė – prieš trejus partija surinko 5 proc. daugiau.

Rygos mero Nilo Ušakovo vadovaujamam Santarvės centrui prognozuotas geresnis rezultatas. Net baimintasi, kad su populistinėmis, neaiškių pažiūrų partijomis „Iš širdies – Latvijai“ ir Regionų aljansu prorusiška politinė jėga galėtų formuoti naują daugumą. Vis dėlto N. Ušakovas persistengė pataikaudamas V. Putinui. Rugsėjį jis lankėsi Maskvoje ir susitikęs su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu pareiškė, kad V. Putinas yra geriausias prezidentas šiai šaliai, aiškino, kokios žalingos sankcijos jai įvestos.

Greičiausiai baimindamiesi Rusijos įtakos nuo Santarvės centro nusisuko nemažai latvių ir net dalis vietos rusų. Latviams nerimą ypač kelia Maskvos siekis ginti svetur gyvenančių rusakalbių teises, nes iš trijų Baltijos valstybių rusakalbių mažuma Latvijoje yra didžiausia ir sudaro beveik ketvirtadalį šalies gyventojų.

Pagrindinis politinis konfliktas Latvijoje vyksta tarp prorusiškų ir patriotinių arba provakarietiškų jėgų. Šios tradiciškai sudaro koaliciją ir neleidžia prorusiškos orientacijos partijai patekti į vyriausybę. Su Santarvės centru niekas nenori bendradarbiauti. Tradicinės latviškos politinės jėgos pasiryžusios sudaryti itin plačias koalicijas, įtraukti net radikalias partijas, su kuriomis kitu atveju nesiryžtų kartu dirbti, kad tik Santarvės centras nepatektų į valdžią. Neabejojama, kad ir šį kartą situacija nesikeis: valdančiąją daugumą išlaikys „Vienybė“, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei Nacionalinis aljansas. Koalicijai ir toliau turėtų vadovauti dabartinė premjerė Laimduota Straujuma.

Valdančiajai „Vienybei“ 21 proc. balsų irgi yra rimtas smūgis. Nors už ją 2011 m. balsavo 19 proc. piliečių, šiemet jos sąraše dalyvavo buvusio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero Reformų partija, kuri buvo svarbiausia dešiniųjų koalicijos partnerė po 2011 m. rinkimų, tuomet sulaukusi 21 proc. balsų. Kitaip tariant, jungtinis dviejų politinių jėgų sąrašas prarado beveik po pusę rinkėjų simpatijų.

Simboliškas prasto pasirodymo pavyzdys – Saeimos pirmininkė ir „Vienybės“ vadovė Solvita Abuoltinia, buvusi partijos sąrašo viršuje Kuršo rinkimų apygardoje, reitinge nukrito žemyn ir nepateko į parlamentą. Tai buvo šokas partijai ir pačiai politikei, ji net svarstė galimybę pasitraukti iš lyderio posto.

Dešiniuosius šiais metais gelbėjo su garsiu Latvijos oligarchu Aivaru Lembergu siejama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri gavo 21 mandatą, bei gana radikalus Nacionalinis aljansas, turintis 17 mandatų. Toks dešiniųjų partijų balsų persidalijimas rodo, kad nuosaiki dešinioji „Vienybės“ partija praranda populiarumą ir jai teks susitaikyti su gerokai didesnėmis koalicijos partnerių ambicijomis.

Populistinės jėgos „Iš širdies – Latvijai“ ir Regionų aljansas siekė suburti nusivylusius dabartine Latvijos valdžia, bet greičiausiai per daug konkuravo tarpusavyje. Tačiau jų kaip naujokų pasirodymas visai neblogas (atitinkamai 7 ir 8 mandatai). Tai rodo, kad latviai laukia naujų vėjų ir vien pasirinkti iš „prorusiškų“ bei „latviškų“ partijų nebepakanka.

Vis dėlto šiuo metu valdančiosios koalicijos lyderiams rūpi ne ilgalaikės politinės sistemos perspektyvos, o vadinamoji porinkiminė krizė. Po netikėtų asmeninių pralaimėjimų rinkimuose „Vienybės“ vadovai kol kas nepasikeitė. Tačiau jokių rimtų politinių postų neužimantis ir net parlamentaro mandato neturintis lyderis tėra našta. Narystę partijoje laikinai sustabdė ir frakcijos parlamente vadovas Dzintaras Zakis, kuris įsivėlė į galimą balsų pirkimo skandalą. Įdomu tai, kad jį įskundė kolega. Latvijos žiniasklaidoje skando įvairios versijos, esą „Vienybėje“ vyksta rimtos kovos dėl valdžios. Iššūkį partijos lyderei S. Abuoltiniai bando mesti Ilzė Vinkelė, praėjusią kadenciją vadovavusi Gerovės ministerijai. Ji nori suburti savo šalininkus ir net vadovauti deryboms su kitais koalicijos partneriais, vyriausybėje postus siūlyti rėmėjams.

Vienybės trūkumas šioje partijoje gali suteikti pranašumų derybose kitoms koalicijos partnerėms. Nors vyriausybę formuos tos pačios politinės jėgos, politinė situacija Latvijoje išlieka trapi. Visuomenės parama valdančiajai koalicijai nėra tokia stipri, kokios norėtųsi, o vidinės intrigos ir kova dėl valdžios gali dar labiau sumažinti tradicinių partijų šalininkų. Vis dėlto politikai turi greitai išsiaiškinti santykius, nes jau 2015 m. pradžioje Latvija pirmininkaus ES Tarybai. Tokia proga visi nori atrodyti darniai ir nuoširdžiai šypsotis.

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų