(Pixabay nuotr.)

Referendumai Italijoje: Lombardija ir Venetas sieks didesnės autonomijos

Referendumai Italijoje: Lombardija ir Venetas sieks didesnės autonomijos

Dviejų turtingiausių Italijos regionų gyventojai sekmadienį per referendumą didžiule persvara pritarė didesnei autonomijai.

Šis plebiscitas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip išcentrinės jėgos performuoja Europos politiką.

Veneto regiono, kuriam priklauso Venecija, ir Lombardijos rinkėjai pateisino visus vietos valdžios lūkesčius ir didžiule persvara pritarė Romos kontrolės sušvelninimui.

Šie referendumai vyko su Italijos konstitucinio teismo pritarimu – kitaip nei anksčiau šį mėnesį Katalonijoje įvykęs plebiscitas dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, sukėlęs toje šalyje politinę krizę.

Veneto prezidentas Luca Zaia džiaugėsi balsavimo rezultatais, dėl programišių atakos paskelbtais kiek vėliau nei planuota, ir sakė, kad tai buvo institucinis „didysis sprogimas“. Vis dėlto lyderis pabrėžė, kad jo regionas, priešingai nei Katalonija, surengusi referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, atsiskirti nuo Italijos nenori.

Venetas, priešingai nei Katalonija, surengusi referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, atsiskirti nuo Italijos nenori.

Venete, kur autonomijos siekis yra juntamas ypač smarkiai, sekmadienį prie balsadėžių atėjo apie 58 proc. balso teisę turinčių žmonių, o Lombardijoje rinkėjų aktyvumas siekė kiek daugiau nei 40 procentų. Abiejų regionų vadovai tvirtino, kad, kaip ir tikėtasi, daugiau kaip 95 proc. savo balsus atidavusių žmonių palaikė didesnės autonomijos nuo Italijos idėją.

Šie balsavimai tebuvo patariamojo pobūdžio, tačiau jų rezultatai suteiks dešiniojo sparno pažiūrų Veneto ir Lombardijos lyderiams stiprų palaikymą derybose su centrine vyriausybe dėl įgaliojimų ir pajamų, gaunamų iš mokesčių, decentralizavimo.

„Mūsų kiemas“

Separatistines idėjas Venete ir Lombardijoje palaiko tik nedidelės politinės partijos, tačiau, analitikų teigimu, šis autonomijos siekis atspindi tas pačias problemas, išprovokavusios ir Škotijos nepriklausomybės referendumą, per kurį škotai tik nedideliu skirtumu apsisprendė likti Jungtinės Karalystės sudėtyje, ir netikėtai pasibaigusį Didžiosios Britanijos balsavimą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, ir Katalonijos krizę.

„Šis balsavimas parodė, kad Venete nėra jokios „autonomijos partijos“ – čia esama tik žmonių, palaikančių šią idėją, – pabrėžė L. Zaia. – Nugalėjo idėja, kad savo kiemu turėtume rūpintis mes patys.“

Nugalėjo idėja, kad savo kiemu turėtume rūpintis mes patys.

Lombardijos vadovas Roberto Maroni sakė, kad per artimiausias dvi savaites jis planuoja pateikti detalesnius pasiūlymus dėl decentralizavimo, kad jie būtų apsvarstyti iki kitų metų gegužę vyksiančių nacionalinių rinkimų.

„Vyksiu į Romą prašyti daugiau įgaliojimų ir išteklių, laikantis nacionalinės vienybės gairių“, – pridūrė jis.

Analitikai tvirtina, kad šiaurinių regionų entuziazmas dėl autonomijos artimiausiu metu nekelia grėsmės Italijos vienybei.

Visgi jie įžvelgia, kad autonomijos siekis gali tapti trukdžiu artimiausiais dešimtmečiais, ypač dėl to, kad smarkiai įsiskolinusi centrinė vyriausybė negali leisti sau prarasti turtingiausių šalies regionų indėlio į ekonomiką. Venetas ir Lombardija sukuria apie 30 proc. Italijos BVP, be to, ten gyvena beveik ketvirtadalis visų balso teisę turinčių žmonių.

Pandoros skrynia

„Nors šis procesas nekelia grėsmės valstybės vienybei, jis rizikuoja atverti Pandoros skrynią ir išprovokuoti išcentrinių jėgų veikimą visoje Italijoje“, – teigė ekonomistas Lorenzo Codogno.

L. Codogno, buvęs aukšto rango Finansų ministerijos pareigūnas, tikisi, kad sekmadienio referendumai sukels diskusiją dėl konstitucinės reformos, dėl kurios Italija ne suirtų, o taptų labiau federalizuota valstybe – kaip Vokietija.

Šių regionų indėlis į bendrą šalies iždą yra labai didelis, nes juose fiksuojamas žemesnis nedarbo lygis ir mažesnės socialinės išlaidos nei Italijos vidurkis.

Lombardija Romai atiduoda 54 mlrd. eurų mokesčių daugiau nei pati gauna lėšų viešosioms išlaidoms. Tuo tarpu Venetas centrinei vyriausybei atiduoda 15,5 mlrd. eurų.

Šie regionai, gavę daugiau autonomijos 23 teritorijose, norėtų beveik perpus sumažinti savo indėlius į centrinės vyriausybės biudžetą.

Lombardija Romai atiduoda 54 mlrd. eurų mokesčių daugiau nei pati gauna lėšų viešosioms išlaidoms. Tuo tarpu Venetas centrinei vyriausybei atiduoda 15,5 mlrd. eurų.

R. Maroni ir L. Zaia, priklausantys kraštutinei dešiniajai Šiaurinei lygai, planuoja prašyti Romos suteikti jų vadovaujamiems regionams daugiau įgaliojimų sprendžiant klausimus dėl infrastruktūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos sistemos ir švietimo.

Jie taip pat nori naujų įgaliojimų dėl saugumo ir imigracijos klausimų, tačiau tam reikėtų pakeisti šalies konstituciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų