Scanpix nuotr.

Recesijos laikas

Recesijos laikas

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas J. Shilleris netiki, kad įsibėgėjęs finansinių technologijų bumas padės išspręsti fundamentalias ūkio problemas. Susėdęs su IQ apžvalgininku Gyčiu Kapsevičiumi, lietuviškų šaknų turintis amerikietis ekonomikos profesorius pasidalijo požiūriu į bitkoinus, Donaldą Trumpą, Kiniją ir ateities krizes.

– Dabar bitkoinai yra labai populiarūs, tačiau iš kelių jūsų interviu susidariau įspūdį, kad šia valiuta netikite. Kas kelia įtarimų?

– Žaviuosi, kokį burbulą kuria bitkoinai, tačiau manęs nevilioja šios valiutos siūloma potenciali nauda. Tai gana keistas pirkėjus pakerėjęs reiškinys. Bitkoinų kaina kyla labai greitai, bet tai – burbulas. Galbūt teisūs sakantieji, kad jie įgis ilgalaikę vertę, tačiau tai įdomus fenomenas, nes bitkoinai neturi realios vertės. Tiesa, tradiciniai pinigai jos turi irgi labai mažai – kupiūra bent galima užkurti ugnį. Tiesiog tikime, kad tai vertinga.

Bitkoinai neturi realios vertės. Tiesa, tradiciniai pinigai jos turi irgi labai mažai – kupiūra bent galima užkurti ugnį. Tiesiog tikime, kad tai vertinga.

Kitas bitkoinų ir tradicinių pinigų skirtumas – pastaruosius beveik visada išleidžia vyriausybės, jiems būdingas patriotizmo elementas, simbolis. Bitkoinai su tuo nesusiję, jie tapatinami su technologiškai išprususiomis bendruomenėmis.

Mane stebina investuotojų ego. Jie galvoja esantys vieni iš tų žmonių – turėti bitkoinų jiems yra ne tik vertės klausimas. Kartu jie jaučiasi esantys naujos ekonomikos pirmosios kregždės.

– Vienos esminių kriptovaliutų ypatybių – decentralizacija ir anonimiškumo garantija. Ar decentralizacija gali tapti naujos, ateities ekonomikos pagrindu? O gal dabartinis yra geras ir tereikia modifikuoti ekonomiką?

– Net ir kriptovaliutos yra susijusios su įmonėmis, keityklomis, todėl necirkuliuoja visiškai nepriklausomai.

Mano ateities vizija kiek skiriasi nuo paremtos bitkoinais, kuri, atrodo, susijusi su idėja įgyti nepriklausomumą nuo valdžios, apsaugoti žmones slaptažodžiais.

Įžvelgiu realių problemų. Finansinės rizikos dabartinėmis sąlygomis turėtų būti geriau suvaldomos, nes jų yra daug ir skirtingų. Vienas keblumų – jei esate jaunas žmogus ir rengiatės imtis profesinės veiklos, visuomet kyla rizika, kad profesijos atstovų poreikis sumažės.

Greičiausiai dėl kompiuterių įsigalėjimo, galbūt ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl per didelio naujų darbuotojų skaičiaus. Esu parašęs publikaciją, kaip išmatuoti profesijos sėkmę. Taip pat esu sudaręs namų kainų indeksą, kuris gali padėti suvaldyti gąsdinamą riziką būti nublokštiems sprogstančio nekilnojamojo turto kainų burbulo. Dirbu su Anglijos banku ir rengiu naują knygą apie obligacijas, susietas su šalies bendruoju vidaus produktu. Tai finansinė inovacija, kuri gali padėti vyriausybėms išvengti bankroto.

Bitkoinų funkcija – visai kita, jie šių problemų nesprendžia. Ši valiuta patinka žmonėms, kurie mano, kad valstybė yra nusiteikusi prieš juos ar tokia taps ateityje. Taip pat bitkoinais norima pagreitinti mokėjimų pervedimus, tačiau labai abejoju, ar tai šiuo metu yra didžiausia mūsų problema.

– JAV prezidentu D. Trumpas buvo išrinktas prieš metus. Iš pradžių buvo prognozuota didelė katastrofa, bet kol kas rimtų padarinių nematyti, nors išliko daug neaiškumų, tarkime, dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA). Kas prezidento politikoje šiandien jums kelia nerimą?

– Kol kas nieko baisaus neįvyko, bet iš šios administracijos atleista daug darbuotojų, diplomatų. Prezidento pozicija dėl sutarčių daro JAV ne tokias patikimas: nepasirašinėkite susitarimų su mumis, nes D. Trumpas gali persigalvoti. Jau matėme, kas nutiko mėginant priimti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo – jį D. Trumpas atmetė greičiausiai vienasmeniu sprendimu. Jis mano esąs protingesnis už mokslininkus, bet toks tikrai nėra.

Klausimas, kada išmuš šios nelaimės valanda.

– Ar Kinija gali kelti papildomą grėsmę?

– Xi Jinpingas yra svarbi Kinijos ekonomikos figūra, jis nėra paskelbęs apie savo įpėdinį, taigi, regis, jo įtaka bus jaučiama ilgesnį laiką. Tačiau neatrodo, kad būtų linkęs provokuoti. Svarbiausia, ką jis ir Kinija padarė – paskatino ginčą dėl Pietų Kinijos jūros. Tai panašu į karinę ekspansiją. Jei ne šis faktas, galėtume teigti, kad Kinijos prezidentas nedalyvauja jokiuose konfliktuose. Galbūt dabar, kai JAV prezidento postą užima toks žmogus kaip D. Trumpas, X. Jinpingas yra tarsi priverstas būti sukalbamas politikas.

– Nuo pastarosios krizės pradžios pasaulyje nuolat kalbama apie naują. Ar matote jos ženklų?

– Jau beveik atėjo recesijos laikas, pastarosios pikas buvo prieš dešimtmetį. Jei pakilimas tęsis dar ilgiau, greičiausiai pasieksime naujų rekordų.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į akcijų ir obligacijų kainas – jos aukštos, o šių rinkų kintamumas – mažas. Esu parengęs apklausą apie investuotojų pasitikėjimą: nors žmonės irgi mano, kad akcijų kainos per didelės, jie netiki, kad ši rinka subliūkš.

– Ko pasimokėme iš praėjusios krizės?

– Man atrodo, mes niekada nepasimokome. 2008 m. krizė buvo didžiulė pamoka, bet viskas pamažu pasimiršta, mes ir vėl jaučiamės patenkinti, saugūs. Žmonės vėl nori pirkti būstą, kurį paskui galėtų renovuoti ir parduoti, tiesa, ne taip intensyviai kaip prieš krizę. Kai jaučiamasi saugiai ir nesibaiminama, kad gali būti apgautas, greito praturtėjimo schemos vėl tampa populiarios.

R. J. Shilleris

Gimė 1946 m. kovo 29 d. Detroite (JAV).
Visi keturi seneliai 1906–1910 m. emigravo iš Lietuvos į JAV.
Ekonomikos bakalauro laipsnį įgijo 1967 m. Mičigano universitete, daktaro laipsnį – 1972 m. Masačusetso technologijų institute.
2013 m. kartu su dviem kolegomis tapo Nobelio ekonomikos premijos laureatu už atradimus plėtojant akcijų, obligacijų ir kito investicinio turto kainų prognozavimo metodus.
Nuo 1982 m. dėsto Jeilio universitete, yra ekonomikos profesorius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų