Brangiausias loterijos bilietas (Fotobanko nuotr.)

PVM’o loto: ką pakeitė dvejus metus vykdytas kvitų žaidimas?

PVM’o loto: ką pakeitė dvejus metus vykdytas kvitų žaidimas?

Dvejus metus trukęs kvitų žaidimas vainikuotas optimistiškais skaičiais, tačiau tai tik šešėlinės ekonomikos problemos pakrapštinėjimas

Prieš porą metų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kovoje su šešėliu pasitelkė priemonę, kuri ne kartą pasiteisino kitose šalyse – tai kvitų žaidimas. Jam vykstant už prekes ir paslaugas gautus čekius registruodami gyventojai galėjo laimėti piniginių prizų, iš kurių didžiausias – 5 tūkst. eurų. Neoficialiai šis žaidimas dar vadinamas loterija. Oficialiai to daryti negalima, nes VMI licencijos organizuoti loterijas neturi.

Žvelgiant matematiškai, žaidimas tarsi pavyko – per dvejus metus deklaruota beveik 12 mln. eurų papildomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pirmaisiais žaidimo metais į biudžetą sunešta 3,2 mln. eurų PVM, o atnaujinus ir išplėtus taisykles, šių metų sausį–rugsėjį užregistruota dar 8,73 mln. eurų PVM daugiau.
Žinoma, nelengva apskaičiuoti, kokia dalis pasiekta būtent dėl loterijos rezultatų, nes augant ekonomikai įprastai deklaruojama ir daugiau PVM.
Administravimo išlaidos, įskaitant laimėjimus, siekė daugiau nei 710 tūkst. eurų.

Maža to, kaip sakė VMI kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius, ši priemonė daugiau buvo prevencinio pobūdžio: „Pagrindinis kvitų žaidimo tikslas – skatinti pajamas įtraukti į apskaitą ir taip mažinti šešėlinės ekonomikos apraiškas. Ši priemonė ragina gyventojus prašyti fiskalinio kasos aparato kvito įsigyjant prekes ar paslaugas, o pardavėjus – jį išduoti.“

Visgi žaidimas neapsiėjo be kritikos. Lietuvoje lankęsis austrų mokslininkas, vienas žinomiausių šešėlinės ekonomikos tyrinėtojų Friedrichas Schneideris peikė tuomet pristatytą lietuviškos čekių loterijos sistemą. Jis teigė, kad laimėtojas turi gauti ne tam tikrą sumą, o dalį savo sumokėtų mokesčių, nes esant tokiai tvarkai atsiranda rizika, kad 5 tūkst. eurų didžiojo prizo laimėtojas pats tiesiogiai nebus niekaip prisidėjęs prie valstybės išlaikymo ar net slėps mokesčius.

Kita mokslininko įvardyta problema buvo per mažas laimėtojų procentas. Teoriškai didesnis jų skaičius reiškia, kad į žaidimą paskatinama įsitraukti daugiau gyventojų – padidinus laimėjimų dažnumą, jie gali patys laimėti arba pažinoti laimėtoją. Į šią pastabą VMI atsižvelgė antraisiais žaidimo organizavimo metais ir nuo vasario padidino savaitės laimėtojų skaičių nuo dešimt iki šimto. Siekiant, kad žaidime sudalyvautų kuo daugiau gyventojų, maksimaliai praplėstas vietų, kurių kvitai dalyvauja žaidime, skaičius. Išimtis padaryta tik šešių didžiųjų prekybos tinklų čekiams.

Iš viso per dvejus metus laimėtojais tapo 4,2 tūkst. žmonių – tai 0,15 proc. populiacijos. Jie bendrai laimėjo 364 tūkst. eurų.

Dėl gyventojų skundų, kad neišduoti pirkimo kvitai, atlikta daugiau kaip 300 papildomų mokestinių patikrinimų ir įmonėms priskaičiuota apie 311 tūkst. eurų mokesčių – vidutiniškai apie 1 tūkst. eurų kiekvienai bendrovei. Pernai šalyje surinkta iš viso 3,5 mlrd. eurų PVM.

VMI atstovai sako esantys patenkinti šia loterija ir neatmeta minties ją surengti ateityje. „Šiuo metu plėtojamas išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemis i.EKA. Jį sukūrus, visi elektroninių kasos aparatų duomenys keliaus tiesiai į posistemį. Tuomet gyventojams nebereikės registruoti kvitų atskiroje sistemoje, smarkiai sumažės iniciatyvos administravimo išlaidos, o laimėtojai bus atrenkami iš visų posistemį pasiekusių e. kvitų“, – sakė R. Puncevičius.

Ne visiems patiko

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Ieva Valeškaitė tvirtino, kad teigiamas loterijos aspektas yra tai, jog ši priemonė – skatinamoji, o ne baudžiamoji, skirtingai nei nemaža dalis jau taikomų.

Vis dėlto, neskaitant edukacinės funkcijos, kvitų žaidimo svoris mažinant šešėlį yra labai nedidelis. Ekspertės teigimu, tokios kvitų loterijos turi poveikį tik tais atvejais, kai prekę ar paslaugą įsigyjantis vartotojas nežino, kad jo sumokėta suma neįtraukiama į pardavėjo pajamas. Visgi dažniausiai šešėliniu sandoriu suinteresuotos abi pusės – ir pirkėjas, ir pardavėjas. LLRI praėjusiais metais atliktoje apklausoje apie 70 proc. respondentų, perkančių prekes ar paslaugas iš nelegalių ar ne visas pajamas į apskaitą įtraukiančių pardavėjų, kaip pagrindinę tokio elgesio priežastį nurodo tai, kad pirkti prekes ar paslaugas legaliai yra per brangu.

„Kol tikimybė laimėti loterijoje mažesnė už galimą naudą, tol ir paskata įsitraukti į šešėlį yra didelė. O taip dažniausiai ir nutinka – jei gyventojas pila pilną baką kontrabandinių degalų, jis žino konkrečią sumą, kurią sutaupys nemokėdamas mokesčių. O galimybė laimėti loterijoje toli gražu nėra garantuota“, – pabrėžė I. Valeškaitė.

Pasak jos, kvitų žaidime neretai pasitaikydavo, kai dalyvaudavo patys mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojai, susirinkdavę klientų nepaimtus kvitus, todėl teko keisti taisykles. Taip pat pastebėta, kad dalis žmonių registruodavo kvitus, kuriuose nurodytos itin mažos pirkinių sumos. Nors VMI tai vertina teigiamai, tai galėjo būti ir taktika skaidyti pirkinius, norint padidinti šansus laimėti.

„Loterija tiek gera, kiek padeda ištraukti pajamų iš šešėlio. Tačiau svarbu neužsižaisti loterijose – kad netektų kovoti su šešėlio padariniais, reikia daugiau dėmesio skirti priežastims“, – mano I. Valeškaitė.

Lietuvoje šešėlis vis dar sudaro reikšmingą ekonomikos dalį. Tiesa, naudojama skirtinga jo apskaičiavimo metodika – minimi tiek 14,9 proc., tiek 24 proc. BVP. Kita vertus, pagal abi metodikas šešėlinė ekonomika kasmet traukiasi. Visgi skaičiuojama, kad 2017 m. šešėlyje liko 1,1 mlrd. eurų nedeklaruoto PVM.

Nesumokėtas PVM bandomas mažinti naudojantis 36 priemonėmis. Tai yra daugiau, nei naudoja kai kurios panašai ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Pavyzdžiui, Latvijoje egzistuoja 35 priemonės, Lenkijoje – 20, Estijoje ir Čekijoje – 13.

Natūralu, kad, esant gana nemažam šešėliui, priemonių gausa gali būti pateisinama. Tačiau atrodo, jog šiuo atveju kiekybė laimi prieš kokybę. Valstybės kontrolės duomenimis, naudojamų priemonių šešėlinei ekonomikai suvaldyti taiklumas Lietuvoje siekė 39 proc., o Čekijoje – 62, Estijoje – 69, Lenkijoje – net 80 proc.

Tačiau ir esamos priemonės duoda šiokių tokių vaisių. Vyriausybė spalį pranešė, kad iš šešėlio per pirmą šių metų pusmetį pavyko ištraukti 91 mln. eurų, įskaitant mokesčius ir „Sodros“ įmokas. Iš viso per metus planuojama papildomai gauti 200 mln. eurų. 2018 m. deklaruota suma buvo 171 mln. eurų, tačiau po Valstybės kontrolės audito ji sumažinta iki 115 mln., nes atsižvelgta į tai, kad ekonomikai kylant natūraliai surenkama daugiau mokesčių.

Ekspertai sutinka, kad ir auganti ekonomika gali būti geras būdas įveikti šešėlį. Gyventojai noriau dalyvauja skaidrioje prekyboje esant pakilimui, o į šešėlį traukiasi tada, kai sumažėja jų pajamos, pavyzdžiui, ūkiui sulėtėjus. Šiais metais pristatytame tyrime „Šešėlinė ekonomika: suprasti ir suvaldyti“ atskleista, kad ne kitaip būtų ir vėl užklupus recesijai – sumažėjus pajamų, apie pusę šalies gyventojų svarstytų galimybę pirkti prekes ir paslaugas ar darbuotis šešėlyje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų