Puerto Riko gubernatorius Ricardo Rossello žadėjo ginti referendumo rezultatus tarptautiniu lygiu. (Reuters nuotr.)

Puerto Riko gyventojai pritarė prisijungimui prie JAV

Puerto Riko gyventojai pritarė prisijungimui prie JAV

Vakar Puerto Rike surengtame referendume buvo nubalsuota, kad sala tapų visateise 51-ąja Jungtinių Valstijų nare, tačiau savo nuomonę išreikšti atėjo vos penktadalis rinkėjų.

Visgi tokio menko rinkėjų aktyvumo buvo tikėtasi, nes boikotuoti referendumą, kurio rezultatai tėra tik patariamojo pobūdžio, gyventojus ragino opozicinės partijos, remiančios dabartinį Puerto Riko – neinkorporuotos JAV teritorijos – statusą.

Nors savo nuomonę išsakė tik nedidelė dalis šios Karibų salos rinkėjų, Puerto Riko gubernatorius Ricardo Rossello, pats atidavęs balsą už visavertį prisijungimą prie Jungtinių Valstijų, žadėjo ginti referendumo rezultatus tarptautiniu lygiu.

Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad 97,2 proc. rinkėjų norėtų, jog Puerto Rikas būtų JAV valstija, 1,5 proc. gyventojų remia autonominės teritorijos idėją, o 1,3 proc. žmonių teigė nenorintys jokių pokyčių.

„Tarptautiniuose forumuose ginsime argumentą, kad yra svarbu, jog Puerto Rikas taptų pirmąja ispanakalbe JAV valstija“, – šiaurės rytiniame Gvainabo mieste pareiškė R.Rossello, lydimas žmonos Beatriz Areizagos Garcios.

Šią Karibų salą Jungtinės Valstijos kontroliuoja nuo 1898 metų. Puerto Rikas neturi suverenių galių, todėl 73 mlrd. dolerių (apie 65 mlrd. eurų) skolos ir ekonomikos sunkumų slegiama teritorija susiduria su didelėmis bėdomis.

Naujosios pažangiosios partijos lyderis R.Rossello, uolus Puerto Riko inkorporavimo į Jungtines Valstijas šalininkas, sakė, kad jo vyriausybė „Vašingtone ir visame pasaulyje“ kovos, kad ši Karibų sala taptų 51-ąja JAV valstija, o jos gyventojai gautų „tokias pačias galimybes“ kaip ir kiti amerikiečiai.

Dalyvavo tik 23 proc. rinkėjų

Tačiau sekmadienio referendume dalyvavo vos 23 proc. iš beveik 2,2 mln. rinkimuose dalyvauti teisę turinčių Puerto Riko gyventojų. Kad ši teritorija taptų JAV valstija, tam dar turėtų pritarti Jungtinių Valstijų Kongresas.

Opozicinės Populiariųjų demokratų partijos atstovai teigė, kad „triuškinamai nugalės (tapimas JAV) valstija“, nes referendumą boikotavo visa opozicija. Puerto Riko Nepriklausomybės partija savo ruožtu balsavimą pavadino „farsu“.

Visgi R.Rossello vyriausybė tvirtina, kad inkorporavimasis į JAV yra 3,4 mln. gyventojų turinčią salą užgriuvusios finansų krizės sprendimas. Apie 45 proc. Puerto Riko gyventojų gyvena skurdžiai.

Atrodo, žmonės, kurie atėjo į referendumą, pritaria gubernatoriui.

„Tikiuosi, kad po 100 metų buvimo JAV teritorija, galime perduoti JAV Kongresui žinutę, kad Puerto Rikas yra pasirengęs kažką daryti dėl savo ateities“, – sakė rinkėjas iš Gvainabo Marco Rodriguezas.

Puerto Riko gyventojai nuo 1917 metų turi JAV pilietybę, bet negali balsuoti prezidento ar Kongreso rinkimuose, jei negyvena pagrindinėje Jungtinių Valstijų teritorijoje. Nuo 1967-ųjų saloje buvo surengti tik penki referendumai.

R.Rossello vyriausybė buvo kritikuojama, kad referendumui išleido 7,5 mln. dolerių (6,7 mln. eurų), nors dėl finansinių sunkumų buvo uždarytos 163 valstybinės mokyklos, o kitose srityse taip pat buvo apkarpytas finansavimas.

Sausį į valdžią atėjęs 38 metų gubernatorius, pažadėjęs paversti salą 51-ąja JAV valstija, savo ruožtu kaltina opozicines partijas, kad šios sumažino plebiscito patikimumą.

Teritorijos statuso klausimas yra „esminis“, siekiant išsilaisvinti nuo ekonomikos suirutės, sakė vyriausiasis vyriausybės ekonomikos patarėjas Christianas Sobrino.

Bankrotą paskelbusios salos finansai dabar daugiausiai priklauso nuo JAV paskirtos kontrolės tarybos, „nes Puerto Riko santykiai (su JAV vyriausybe) yra nelygiaverčiai“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pasitraukusios JAV kompanijos

Puerto Rikas, buvusi Ispanijos kolonija, kurią XIX amžiaus pabaigoje perėmė JAV, 1952 metais gavo sandraugos statusą ir turi gana didelę politinę autonomiją.

Turėdami JAV pilietybę Puerto Riko gyventojai gali laisvai vykti į Jungtines Valstijas, jose gyventi ir dirbti.

Ištisus dešimtmečius ši teritorija naudojosi mokesčių lengvatomis, kuriomis susiviliojo nemažai JAV kompanijų, įkūrusių saloje savo verslus. Tačiau 2006 metais, šių lengvatų nebelikus, įmonės pradėjo masiškai trauktis iš Puerto Riko.

Netekus šių pajamų ir užklupus pasaulinei finansų krizei saloje prasidėjo nuosmukis.

Vadinamoji „Karibų Graikija“ JAV municipalinių obligacijų rinkoje nesunkiai pardavė didelę dalį savo skolų. Ši Karibų sala JAV municipalinių obligacijų rinkoje turi neapmokestinamo subjekto statusą, todėl jos obligacijos yra vertingesnės negu kitų miestų ar teritorijų. Vis dėlto Puerto Riko tai neišgelbėjo – salą prislėgė dar didesnės skolos.

Galiausiai šis skolų burbulas sprogo, ir Puerto Rikas, nebesugebėdamas atsiskaityti su kreditoriais, gegužės pradžioje paskelbė bankrotą, kad galėtų restruktūrizuoti per 70 mlrd. dolerių skolą. Šis municipalinis restruktūrizavimas buvo didžiausias per JAV istoriją.

Kad atgaivintų salos finansų sistemą, R.Rossello pradėjo griežtą taupymo režimą, tačiau Vašingtonas, per savo kontrolės tarybą tebeturi sprendžiamąjį balsą.

Daug salos gyventojų laiko JAV kontrolę netoleruotinais gniaužtais, ypač dėl to, kad šios šalies prezidentas Donaldas Trumpas keletą kartų pasisakė prieš Puerto Riko finansinio gelbėjimo planus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų