(Scanpix nuotr.)

Prisiminti Rusiją

Prisiminti Rusiją

Rusijos agresija Ukrainoje sutelkė Lietuvos politinį elitą, tačiau pragmatiškos politikos paklausa niekur nedingo. Tuo gali pasinaudoti į populizmą linkusios politinės jėgos.

Požiūris į Rusiją visą nepriklausomybės laikotarpį išliko viena svarbesnių Lietuvos politikos skirčių. Pagal ją kartais net politologai imdavo rikiuoti politines partijas kairės–dešinės spektre, o tai nebūtinai yra puiki idėja.

„Aš turiu labai rimtų abejonių, kiek skirtis dėl požiūrio į Rusiją ir sovietmetį yra reikšminga ir kiek ji natūraliai formavosi, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius. – Ji buvo eskaluojama ir jos reikšmę pirmiausia dėl labai aiškių partinių, politinių interesų buvo stengiamasi sustiprinti.“

Pasak politologo, ilgą laiką galėjome įžvelgti partijų mėginimus sutelkti savo rinkėjus, išnaudojant Rusijos kortą. „Varikliai buvo labai aiškūs – partiniai interesai suformuoti sau lojalų rinkėją“, – sakė A. Krupavičius. Esą tai ypač iki šiol būdinga Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).

Tačiau svarbių pokyčių įvyko 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą ir ėmėsi hibridinių operacijų Donbase. Lietuvos politikai ir diplomatai gerokai apribojo kontaktus su didžiąja kaimyne, o prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino ją „teroristine valstybe“. Netrukus pasidarė nepopuliaru kalbėti apie šiltesnius dvišalius santykius, tuo labiau – reikšti simpatijas kitai pusei. To neįvertinę žinomi asmenys, tokie kaip dizaineris Juozas Statkevičius, sulaukė viešos kritikos.

Ir tik šių metų pradžioje kiek netikėtai apie poreikį atnaujinti kontaktus su Rusija prabilo premjeras Saulius Skvernelis, o dar prieš oficialiai pradėdamas prezidento rinkimų kampaniją, patyręs diplomatas Vygaudas Ušackas užsiminės siūlysiąs alternatyvų požiūrį.

TS-LKD paramos siekiančio V. Ušacko pozicija kiek stebina, nes šių metų liepos pabaigoje atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa eilinį kartą patvirtino, kad šios partijos rėmėjai išsiskiria iš kitų Lietuvos rinkėjų būtent požiūriu į santykius su Rusija. Į klausimą „Ar Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Rusija?“ neigiamai atsakė beveik 40 proc. konservatorių elektorato, o bendrai tokios nuomonės laikėsi vos 18 proc. respondentų. Tačiau jei V. Ušackas galvoja, kaip surinkti ne vien konservatorių paramą, jo motyvaciją suprasti lengviau.

Santykinė dauguma – 44 proc. – visų respondentų išreiškė požiūrį, kad politiniai kontaktai turėtų būti atnaujinti, dar beveik tiek pat nežinojo, ką atsakyti. Panašias nuotaikas pastaruoju metu rodė ir kiti tyrimai, nors žiniasklaidoje būta abejonių, ar visada klausimai formuluojami pakankamai tiksliai.

„Kai klausiama, ar reikia ką nors atkurti, dauguma atsakys, kad reikia“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramkis. Kartu jis pridūrė, kad iš tiesų maždaug ketvirtadalis Lietuvos visuomenės gali palaikyti pragmatišką politiką Rusijos atžvilgiu.

Maždaug ketvirtadalis Lietuvos visuomenės gali palaikyti pragmatišką politiką Rusijos atžvilgiu.

„Niša tam, ką būtų galima pavadinti prorusiškomis pažiūromis, yra, tačiau niekas jai aiškiai atstovauja. Aš sakyčiau, kad Viktoro Uspaskicho grįžimas gali į tai pataikyti“, – teigė M. Jastramskis. Taip pat jis pridūrė, kad būtent Darbo partijos palaikymas iki pat 2016 m. rinkimų geriausiai koreliavo su palankiu rinkėjų požiūriu į Rusiją.

Prie minėtos „Baltijos tyrimų“ apklausos prisidėjusio A. Krupavičiaus teigimu, apie oficialiai linijai prieštaraujančias visuomenės nuostatas Lietuvoje šiuo metu stengiamasi per daug nekalbėti, o alternatyvūs požiūriai dažnai yra tiesiog ignoruojami. „Aš manau, kad daugelis kandidatų į prezidentus stengsis Rusijos klausimą kaip karštą bulvę stumti į pašalius“, – spėjo jis.

M. Jastramskis pabrėžė, kad politinio elito gretose šiuo metu nėra tokių perskyrų Rusijos klausimu, kokios vis dar padalijusios visuomenę. „Gal ir gerai, kad jų nėra“, – sakė jis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų