Priešnuodžiai prieš rutiną

Priešnuodžiai prieš rutiną

Šiųmetės Kauno bienalės tema – „Po išvykimo / Prieš atvykstant“ – būsimiems lankytojams sufleruoja tyrinėsianti kelionės, laukimo, perėjimo iš vieno režimo į kitą būsenas. Nors paroda kalbės ir apie dezorientacijos jausmą, žiūrovams joje orientuotis (arba paklysti) padės Andrejus Polukordas.

Juodas kostiumas, juodas lagaminas ir „aš esu sėkmingas verslininkas“ laikysena gali suklaidinti, kai A. Polukordas punktualiai išdygsta apšnerkštos kavinėse kieme. Tiksliau, galėtų suklaidinti, jei šių metų pradžioje aplenkėte Nacionalinės dailės galerijos (NDG) surengtą parodą, kur A. Polukordas pristatė instaliaciją „Galeristo įrankiai“. Joje, anot menininko, yra viskas, ko gali prireikti perspektyviam verslininkui, panorusiam save išmėginti meno rinkoje.

Visus tuos įrankius ir pamatau per susitikimą, taip pat laukinio kapitalizmo laikais išleistą knygelę apie verslumo dvasią. „Atrodote, lyg mėgintumėte ką nors parduoti, bet aš nieko nepirksiu“, – sakau menininkui, bet jis prieštarauja: „Mūsų užduotis – būti įtikinamiems. Dėl to privalome atsižvelgti į tam tikrą estetiką.“

Sakydamas „mes“ jis turi omeny savo kūrinį – 2014 m. įkurtą mobiliąją galeriją „Galerie Uberall“ („Galerija visur“), kurios biuras ir veikė NDG parodoje. Tuo metu, kai įsteigė šią galeriją, jis tebestudijavo Vienos dailės akademijoje Austrijoje. Ten pat 2016 m. buvo apdovanotas „Kunsthalle Prize Vienna“ prizu. Dabar, porą kartų įteikęs vizitinę kortelę su tais pačiais kontaktais, A. Polukordas beveik nesišypsodamas sako, kad jo įkurta galerija garsesnė ir už Luvro muziejų, ir už „Saatchi“ galeriją, o kolektyvą sudaro pasaulinio lygio žvaigždės. Čia pamatau, kaip šalia cepelinus pietums valgančios bei alumi užsigeriančios damos atsigręžia ir įtariai nužvelgia mano pašnekovą.

Nors pokalbio metu A. Polukordas nieko įsigyti nesiūlė, iš tiesų jis kone visuose savo kūriniuose „prekiauja“ bent vienu dalyku – humoru. Jo instaliacijos, performansai, piešiniai kuria komiškas situacijas ir į jas įtraukia auditoriją. Viename interviu A. Polukordas yra sakęs, kad humoras jį įkvepia ir kurti: būtent per jį nori kalbėti su žmonėmis, kurie kasdien vaikšto į darbą ir gauna stabilų atlyginimą. Ar visi taip gyvenantys jam atrodo labai nelaimingi? „Manau, kad tie rutininiai žmonės iš dalies priversti dirbti tai, ką dirba. Ir ta rutina galų gale nusibosta. O kai kas nors nusibosta, turbūt netampi laimingesnis. Ir aš manau, kad dirbdami tą kasdienį darbą žmonės nėra labai laimingi“, – sakė A. Polukordas.

Andrejus Polukordas

Kol kas nežinia, kiek tos laimės, anot menininko, „rutininiams žmogeliukams“ pridės jo kūrinys, skirtas Kauno bienalei. Dalis jos šiemet susitelks aplink Kauno geležinkelio stotį ir jos prieigas. Bienalėje dalyvaujančių menininkų (jų šiemet bus 26) kūriniai bus rodomi ne tik stoties laukimo salėje, bet ir specialiai parodai pastatytuose vagonuose bei požeminėje perėjoje.

Pastarojoje įsikurs ir netradicinė A. Polukordo galerija, kurios lankytojams bus organizuojamos netradicinės ekskursijos. „Šią vietą mums paskyrė kaip specialiesiems bienalės svečiams. Gavome tai, ką gavome, – sakė A. Polukordas ir patikslino, kad jo galerija tam tikru atžvilgiu veiks kaip informacinis taškas: – Pasakosime apie šių metų bienalės kryptis ir struktūrą, pristatysime joje dalyvaujančius menininkus. Galima sakyti, bienalėje būsime pačios bienalės atstovai.“

Kauno bienalė vyks birželio 7–rugsėjo 29 d

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų