(AP nuotr.)

Pretendentui į Prancūzijos prezidentus E. Macronui – kibernetinis kirtis

Pretendentui į Prancūzijos prezidentus E. Macronui – kibernetinis kirtis

Kandidato į Prancūzijos prezidentus Emmanuelio Macrono kampanijos komanda, internete pasirodžius tūkstančiams jos vidaus susirašinėjimo dokumentų, penktadienį patvirtino, kad patyrė „didžiulę ir koordinuotą įsilaužimo ataką“, ir pasmerkė bandymą „destabilizuoti demokratiją“.

Centristo kandidato komanda pažymėjo, kad dokumentai buvo nutekinti „paskutinę oficialios kampanijos valandą“, ir tai „aiškiai yra demokratijos destabilizavimo klausimas, kaip nutiko ir per praėjusią prezidento (rinkimų) kampaniją Jungtinėse Valstijose.“

Šį incidentą ėmėsi tirti Prancūzijos rinkimų priežiūros institucija.

Šie dokumentai socialiniuose tinkluose pasklido penktadienį prieš vidurnaktį, kai 39 metų E.Macronas ir jo varžovė, ultradešiniųjų pažiūrų kandidatė Marine Le Pen, oficialiai baigė rinkimų kampaniją prieš sekmadienį vyksiantį balsavimą. E.Macrono padėjėjai sakė, kad šis nutekinimas „neturi precedento per rinkimų kampaniją Prancūzijoje“.

JAV prezidento posto pernai siekusi demokratė Hillary Clinton tvirtino, kad programišių iš Rusijos surengta ataka prieš jos kampanijos elektroninio pašto sistemas iš dalies nulėmė jos pralaimėjimą respublikonui Donaldui Trumpui.

Nutekinti E.Macrono kampanijos dokumentai buvo paskelbti asmens arba grupės, pasivadinusios EMLEAKS. Šis incidentas dar labiau pakurstė aistras prieš vienus labiausiai įtemptų rinkimų per Prancūzijos istoriją.

E.Macrono komanda nurodė, kad šie dokumentai buvo pavogti prieš kelias savaites, kai buvo įsilaužta į kelių jo partijos „En Marche“ pareigūnų asmenines ir darbo elektroninio pašto paskyra. Teigiama, kad tai buvo viena iš virtinės „intensyvių ir besikartojančių“ kibernetinių atakų, surengtų prieš E.Macroną nuo jo rinkimų kampanijos pradžios.

„Aišku, kad visi dokumentai, paviešinti po šio įsilaužimo, yra teisėti ir rodo, kad prezidentinės kampanija funkcionuoja normaliai“, – sakoma kandidato padėjėjų pranešime.

Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklapis „WikiLeaks“ tviteryje irgi paskelbė nuorodą į šiuos dokumentus – „daug dešimčių tūkstančių elektroninių laiškų, nuotraukų, priedų iki 2017-ųjų balandžio 24-osios“, bet pažymėjo, kad jis nėra atsakingas už patį nutekinimą.

„WikiLeaks“ nurodė, kad iš viso yra maždaug 9 gigabaitai duomenų ir kad tikrinamos tam tikros šios medžiagos „dalys“.

Praeitą mėnesį kibernetinio saugumo grupė „Trend Micro“ nurodė, kad Rusijos programišių grupė „Pawn Storm“ atakavo E.Macrono kampanija, naudodama fišingą – įtikinamai padirbtus žalingus elektroninius laiškus – kad pavogtų asmeninių duomenų.

Prancūzijos prezidento rinkimų komisija patarė žiniasklaidai neviešinti pavogtų dokumentų detalių ir perspėjo, kad jų paskelbimas gali būti laikomas baudžiamuoju nusikaltimu. Tai pat perspėjama, kad dalis šių dokumentų tikriausiai yra suklastoti.

Komisija vėliau šeštadienį surengs posėdį ir aptars šį incidentą.

Nerimas dėl saugumo

Pavogti dokumentai buvo nutekinti baigiantis įtemptos rinkimų kampanijos paskutinei dienai, taip pat padidėjus susirūpinimui dėl saugumo, kai buvo suimtas įtariamas ekstremistas.

Anksčiau penktadienį paskelbti visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad E.Macrono pozicijos stiprėja. Prognozuojama, kad už proeuropietiškų pažiūrų verslui palankų buvusį bankininką balsuos apie 62 proc., o už M.Le Pen – apie 38 proc. rinkėjų.

M.Le Pen, tebeturinti vilčių, kad pasaulinė pasipiktinimo isteblišmentu banga nuneš ją į Eliziejaus rūmus, ir jos varžovas per kampanijas dėstė labai skirtingas Prancūzijos ateities vizijas. Šie rinkimai itin atidžiai stebimi tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

Praeitą mėnesį, likus trims dienoms iki rinkimų pirmojo rato, per išpuolį Eliziejaus Laukų bulvare Paryžiaus centre buvo nušautas policininkas. Ši ataka, už kurią atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), labai padidino įtampą šalyje, ir ji dar labiau paaštrėjo, kai policija netoli vienos karinių oro pajėgų bazės suėmė įtariamą ekstremistą.

Šio vyro, sulaikyto Evrė mieste į šiaurę nuo Paryžiaus, automobilyje rasta ginklų, ištikimybės „Islamo valstybei“ pareiškimas ir kelios šios grupuotės vėliavos, naujienų agentūrai AFP sakė tyrimui artimi šaltiniai.

Įtariamasis 34 metų atsivertėlis į islamą buvo suimtas penktadienį paryčiais, kai policija rado jo automobilį netoli minėtos oro pajėgų bazės.

Abejonių, ar Prancūzijoje tinkamai užtikrinamas saugumas, pasėjo ir penktadienį žaliųjų organizacijos aktyvistų surengta akciją, per kurią ant Eifelio bokšto Paryžiuje buvo pakabintas didžiulis transparantas prieš M.Le Pen kampaniją su šūkiais „Laisvė, lygybė, brolybė“ ir
„#priešinkitės“.

Sostinės policija pareiškė, kad šis incidentas atskleidė šio visame pasaulyje garsėjančio architektūros paminklo apsaugos „trūkumų“, o Paryžiaus valdžia paskelbė, kad nedelsiant sustiprins patruliavimą tame rajone.

Visiškos priešingybės

M.Le Pen mėgino vaizduoti E.Macroną kaip nepakankamai griežtą saugumo ir islamo fundamentalizmo klausimais. Ji stengėsi išnaudoti daugelio savo šalininkų susirūpinimą dėl virtinės Prancūzijoje įvykdytų teroro išpuolių, nuo 2015 metų nusinešusių jau daugiau kaip 230 žmonių gyvybių.

Kandidatė sakė norinti sekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir surengti referendumą dėl Prancūzijos narystės Europos Sąjungoje. Ši pozicija sukėlė didžiulį nerimą Bendrijos sostinėse.

Per pirmąjį rinkimų turą M.Le Pen liko antra, nedaug atsilikusi nuo E.Macrono. Per pastaruosius šešerius metus ji sugebėjo sušvelninti savo ultradešiniosios partijos – Nacionalinio fronto (FN) – įvaizdį, bet ne visiškai išsklaidė abejones dėl jos kertinių įsitikinimų.

Tuo tarpu socialisto prezidento Francois Hollande’o administracijoje ekonomikos ministru dirbęs E.Macronas reiškia palaikymą atvirumui ir rinkai palankioms reformoms. Jis pasitraukė iš kabineto pernai rugpjūtį, kad susitelktų į savo naują politinį judėjimą „En Marche“, per metus pritraukusį 250 tūkst. sekėjų.
Ketvirtadienį E.Macronas sulaukė didelio dėmesio sulaukusio palaikymo iš JAV eksprezidento Baracko Obamos. Pastarasis savo vaizdo pranešime sakė, kad E.Macronas „apeliuoja į žmonių viltis, o ne jų baimes“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų