(Pixabay nuotr.)

„Prenumerati“, „Lizinghini“ ar „Alfa Nuomeo“?

„Prenumerati“, „Lizinghini“ ar „Alfa Nuomeo“?

1999-aisiais žmonės dar masiškai prenumeravo laikraščius. 2019-aisiais jau prenumeruoja automobilius. Ši paslauga dar kartą įrodo, kad senasis pasaulis sparčiai keičiasi – sava mašina nebėra būtinas sėkmės ir prestižo atributas.

Per pastaruosius keletą metų galėjome matyti, kaip tradiciniai automobilių gamintojai vienas per kitą puolė investuoti į elektrinį transportą. Atrodo, kad dabar jie vienas per kitą veržiasi pristatyti automobilių prenumeratos paslaugas.

Jas jau įgyvendina „Porsche“ (paslauga „Porsche Passport“), „Ford“ („Canvas“), „Volvo“ („Care by Volvo“). Didžiojoje Britanijoje per prenumeratos platformą „Carpe“ siūlomi „Land Rover“ ir „Jaguar“.

Apie panašias paslaugas jau paskelbė ir „Mercedes-Benz“ („Mercedes Flexperience“), siūlysianti galimybę mersedesus keisti kas mėnesį, bandymus atlieka ir BMW („BMW Access“) bei „Audi“ („Audi Select“).

Yra ir kur kas daugiau paslaugos teikėjų, tokių kaip „Flexdrive“, kurie nėra griežtai susisaistę su vienu gamintoju, todėl gali pasiūlyti platų spektrą skirtingų markių.

Visų šių bendrovių siūlomi prenumeratos modeliai kiek skiriasi, tačiau iš esmės yra gana lengvai suprantami ir neretai lyginami su „Netflix“ ar „Spotify“ – už mėnesinį mokestį galima išsinuomoti automobilį ir jo nuomą nutraukti beveik be apribojimų. Tai patrauklu jaunam vartotojui, pripratusiam prie internetinių paslaugų lankstumo.

Svarbiausias pranašumas – į prenumeratos kainą įtrauktos pagrindinės automobilio išlaikymo sąnaudos. Tai apima degalų pildymą, automobilio valymą ir plovimą, remontą, draudimą ir kita.

Pagrindinis prenumeratos skirtumas, palyginti su automobilio lizingu ar verslo nuoma, yra lankstumas. Su mėnesine prenumerata daugelis paslaugos teikėjų suteikia galimybę labai lanksčiai keisti automobilius. Tad atostogauti su šeima galima važiuoti dideliu vienatūriu, o į darbą vykti kompaktišku miesto automobiliu.

Nemažai prenumeratos teikėjų siūlo labai lanksčias galimybes keisti automobilį, tad važiuoti atostogauti galima vienatūriu, o į darbą – kompaktišku miesto automobiliu.

Nors tokios paslaugos gana naujos, tiesioginis automobilių gamintojų įsitraukimas jau sukėlė nerimo bangelių tarp pardavėjų JAV. Štai metų pradžioje Kalifornijoje susivieniję automobilių ir sunkvežimių pardavimo salonai pasirašė peticiją ir valdžiai apskundė „Volvo“ prenumeratos modelį kaip „gudrų, bet neteisėtą rinkodaros triuką“. Nors ne vienam apžvalgininkui taip pat užkliuvo, kad bendrovės pasirinktas modelis yra daugiau išplėstinis lizingas nei žadėta prenumerata, į „Volvo“ pavyzdį reikėtų žvelgti kaip į galimą ateities laimėtojų ir pralaimėtojų prognozę.

Pasak pačios „Volvo“, sėkmė ją tikrai aplankė. Pernai skelbta, kad per prenumeratos platformą parduodamų „Volvo XC40“ dalis pasiekė 15 proc. visų rinkai skirtų šio modelio automobilių, o metams skirtą automobilių skaičių vartotojai užsisakė per keturis mėnesius. Tad, gamintojui parduodant tiesiogiai, mažiau liko tradiciniams automobilių salonams, ir vėliau bendrovei teko pačiai įvesti 10 proc. per „Care“ platformą nuomojamų SUV limitą. Vis dėlto tai gali būti tik laikinos priemonės. Bendrovė prognozuoja, kad iki 2025 m. pusė pagamintų automobilių bus realizuojama per prenumeratos platformą.

Sėkmė šypsosi ne visiems. Savo brangią prenumeratos programą „Book by Cadillac“ paleidusi „General Motors“ pernai lapkritį buvo priversta ją sustabdyti, nes sulaukė mažai vartotojų dėmesio.

„Porsche“ už 2 tūkst.

Dėl pokyčių sunerimę automobilių salonai bijo netekti pajamų, tačiau taip pat spėliojama, kaip tai paveiks ir mažiau apčiuopimą sritį – automobilizmo kultūrą. Vairuotojai jau daugiau nei šimtmetį buriasi į konkrečios markės mylėtojų klubus, investuoja lėšas į automobilių išvaizdos tobulinimą. Tačiau postkonsumerizmo eroje automobilis daugiau tampa tiesiog transporto priemone, kuri gali nuvežti iš taško A į tašką B, bet ne būtinu, šeimininko asmenybę papildančiu aksesuaru.

Vis dėlto yra ir kitokių nuomonių. Manoma, kad prenumeratos modelis gali netgi pagausinti automobilių mylėtojų gretas. Šimtams tūkstančių vairuotojų, kurie įprastai negalėtų išmėginti naujų automobilių dėl didelės jų kainos, prenumerata suteiks galimybę nors trumpam pasijausti savininkais ir išbandyti daugybę skirtingų markių automobilių.

Tiesa, mažesnes pajamas gaunantys vairuotojai greičiausiai turės apsiriboti funkcionalesniais ir nuobodesniais variantais. Besikuriančioje prenumeratos rinkoje jau dabar yra gana ryškių kainų skirtumų. Pavyzdžiui, „Care by Volvo“ vienas iš keturių siūlomų modelių JAV mėnesiui kainuoja 650–750 dolerių, o namų rinkoje Švedijoje vienas iš šešių „Volvo“ modelių mėnesiui atsieina nuo 4,3 iki 6 tūkst. kronų (400–564 eurai).

Nestebina, kad „Porsche Passport“ yra nutaikytas į aukštesnę kainų kategoriją. Dviejų lygių prenumeratos platforma siūlo išsinuomoti automobilius už 2 arba 3 tūkst. JAV dolerių per mėnesį – pastaroji prenumerata suteikia prieigą prie sportinių mašinų. Kai kurios kitos platformos, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje veikianti „Carpe“, kainą nurėžia keliasdešimčia svarų, jei klientas pasirinktą „Jaguar“ vairuoja naudodamasis savo draudimu, tačiau ir tuomet mažiausia kaina viršija 400 svarų.

Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Carpe“ kainą sumažina keliasdešimčia svarų, jei klientas pasirinktą „Jaguar“ vairuoja naudodamasis savo draudimu.

Lietuvoje pasauliniai automobilių gamintojai prenumeratų kol kas netaiko ir neaišku, ar tokia paslauga greitu metu atsiras Baltijos regione. Tačiau panašų automobilių prenumeratos modelį siūlo vietinė dalijimosi paslaugas teikianti įmonė „CityBee“, sudaranti sąlygas automobilį išsinuomoti mėnesiui ar metams. Jų kainos panašios į siūlomas „Volvo“, tik markių pasirinkimas gausesnis. Lietuvių siūloma kaina priklauso nuo mašinos modelio – kompaktiškų automobilių prasideda nuo 339 eurų, visureigių – nuo 700 eurų per mėnesį. Galima spėti, kad panašias kainas Lietuvoje galėtų taikyti ir pasauliniai rinkos žaidėjai, o ar tai brangu, gali pasakyti tik visas savo esamas išlaidas suskaičiavęs vartotojas.

Tiesa, gali būti, kad, iki sulauksime gamintojų siūlomos prenumeratos paslaugų Lietuvoje, pradės populiarėti kitas automobilių nuomos būdas – veiklos nuoma privatiems asmenims. Lietuvoje veiklos nuoma šiandien teisiškai prieinama tik įmonėms, tačiau kai kuriose Europos šalyse, ypač Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, pasak „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinio direktoriaus Laimono Belicko, toks būdas sparčiai populiarėja. Tai tarsi hibridinis variantas, artėjant prie automobilių dalijimosi modelio – asmuo nemoka beveik jokio pradinio įnašo, naudojasi automobiliu ribotą laiką ir jį grąžina. Sumokėjus komisinį mokestį transporto priemonę galima grąžinti ir pirma laiko.

(Pixabay nuotr.)

Dabar tokias galimybes apsunkina tiek įstatymai, ribojantys nuomos laiką šiuo būdu iki 12 mėnesių, tiek didelis pradinis įnašas. Tačiau situacija gali keistis. „Pradinio įnašo dydį lemia ir apsunkina klientų nemokumas. Rizikingais laikais visi bando apsisaugoti, todėl jį didina, bet kai ciklas yra palyginti stabilus, tokios apsaugos poreikis mažėja. Gali būti daug lankstesnis ir, jeigu vienas asmuo nemoka, palyginti likvidų daiktą – automobilį – galima išnuomoti kitam. Lizingo rinka sukasi aplink kraštutinumus tarp įprastinės paskolos ir visiškai lankstaus produkto ir eina į tą pusę, kad automobilių nuoma taps vis panašesnė į jų prenumeratą“, – sakė L. Belickas.

Be garažo

Prenumerata yra bene paskutinis prieš daugiau nei dešimtmetį prasidėjusios kelionės žingsnelis automobilių atsisakymo link. Dar lankstesni vartotojai, kuriems transporto priemonės reikia ne mėnesiui, o tik čia ir dabar, ir kurie nenori girdėti žodžio „garažas“, renkasi automobilių dalijimosi paslaugas.

Tai – visuotinė tendencija. Analitikos bendrovės „P&S Intelligence“ prognozėmis, iki 2025 m. didžiosiose pasaulio šalyse automobilių dalijimosi rinka pasieks bendrą 10 mlrd. JAV dolerių vertę.

Kaimiškų vietovių ir mažų miestelių gyventojų tai nė kiek nejaudina, tačiau didesniuose miestuose turėti automobilį kainuoja vis brangiau, o ten, kur gerai išplėtota viešojo transporto infrastruktūra, vis labiau apsimoka rinktis kitokį keliavimo būdą. Be to, automobilių stovėjimas aikštelėse irgi brangsta. Prenumerata šio aktualaus klausimo nesprendžia, tad taupiems vartotojams lieka dalijimasis.

Europos rinkos lyderis yra šešiose šalyse veikiantis „Drivy“, visiškai neseniai už 300 mln. JAV dolerių nupirktas JAV bendrovės „Getaround“. Šioje platformose registruota 50 tūkst. automobilių ir 2,5 mln. naudotojų. Tiesa, „Drivy“ sistemoje automobiliai priklauso privatiems savininkams, kurie juos nuomoja.

72 proc. paslaugos vartotojų neturi nuosavo automobilio. Dar daugiau, pasak bendrovės, šioje grupėje 65 proc. žmonių anksčiau turėjo vieną ar daugiau automobilių, tačiau juos pardavė, nes dalijimosi paslaugos patenkino jų poreikius.

Bendrovė skelbia, kad vienas taip pasidalijamas automobilis iš gatvių ir kelių patraukia net dešimt kitų. Skaičiai galbūt kiek optimistiniai, tačiau automobilių dalijimasis iš tiesų mažina savininkų skaičių ir ragina permąstyti asmens judumo mieste strategijas.

Už Atlanto viena didžiausių ir populiariausių yra „Zipcar“ platforma. Ji skelbiasi turinti daugiau nei 12 tūkst. savų automobilių ir aptarnaujanti daugiau nei 1 mln. vartotojų. Veiklą bendrovė vykdo daugiau nei 500 miestų.

Mūsų šalyje veikia dvi automobilių dalijimosi platformos – elektromobilius nuomojanti „Spark“ (veikia Vilniuje), turinti daugiau nei 50 automobilių, bei „CityBee“ (veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir pajūrio kurortuose), turinti 1,3 tūkst. automobilių.

Pastarosios bendrovės vadovas Lukas Yla mano, kad šios paslaugos „lubos“ Lietuvoje dar nepasiektos – 3–5 metų perspektyvoje čia galėtų atsirasti apie 10 tūkst. automobilių. Tai, palyginti su milijoną viršijančiu Lietuvos automobilių parku, yra labai nedaug, tačiau visų jų ir neketinama pakeisti. Toks modelis gali būti įgyvendinamas tik tankiausiose šalies vietose. „Tokio mobilumo tipo paslaugai labai svarbu miesto plotas ir gyventojų tankis. Remiantis mūsų patirtimi plėtojant paslaugą Lietuvoje ir kitų šalių miestuose bei pasauline praktika, reikalingas bent pusės milijono gyventojų skaičius mieste. Todėl labai abejoju, kad taip, kaip veikia „CityBee“ Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, galėtų veikti Utenoje ar Plungėje“, – sakė L. Yla.

Naujų žaidėjų šioje rinkoje galbūt dar gali atsirasti, tačiau tokie verslai yra nepigus malonumas ir pavienių startuolių be reikšmingų investicijų vargu ar pamatysime. Esami rinkos dalyviai taip pat neatsirado iš niekur. „CityBee“ platforma priklauso naujų automobilių prekybos verslą plėtojančiai „Modus Group“, kurios savininkas yra vienas turtingiausių Lietuvos žmonių verslininkas Kęstutis Martinkėnas. „Spark“ įkūrė Nerijus Dagilis, prieš dešimtmetį įtakingos buvusios „Hermis Capital“ buvęs valdybos pirmininkas.

Prie automobilių dalijimosi revoliucijos prisideda ir žinomos pavėžėjimo bendrovės „Uber“, „Lyft“, „Bolt“ bei daugybė kitų. L. Yla mano, kad visi šie žaidėjai nėra jau tokie skirtingi. „Pagrindinis mūsų konkurentas – įsitikinimas, kad reikalingas nuosavas automobilis. Kuo mieste bus daugiau skirtingų mobilumo būdų, o judėti mieste nuosavas automobilis bus visiškai nereikalingas – tuo tik geriau“, – sakė jis.

 

Aš dar vairuosiu

Vis didesnę pasaulio gyventojų dalį sudaranti Y karta į viešąjį transportą masiškai nepersės, tačiau jos požiūris į automobilius neabejotinai bus kitoks. Keletas pastebėjimų:

  • Jaunoji karta neskuba įgyti vairuotojo pažymėjimo. Šveicarijoje prieš 15 metų vairavimo egzaminus išsilaikydavo apie 75 proc. 18–20 metų jaunuolių, dabar ši dalis sumažėjo iki 65 proc. JAV vairuotojų pažymėjimus turinčių 20–24 metų jaunuolių dalis nuo 1983 iki 2014 m. nukrito 16,4 proc., 25–29 metų grupėje – 11 proc., 30–34 metų grupėje – 10,3 proc., 35–39 metų grupėje – 7,4 proc.
  • JAV draudimo platformos „QuoteWizard“ duomenimis, trys populiariausi automobiliai tarp Amerikos Y kartos jaunimo yra „Honda Accord“, „Nissan Altime“ ir „Honda Civic“.
  • „Nissan Europe“ atliktoje apklausoje atskleista, kad nors Y kartos atstovai šiuo metu nebūtinai vairuoja elektrines transporto priemones, jie norėtų pirkti modernius ateities automobilius. Tikėtina, kad net du iš trijų įsigis hibridinį automobilį per artimiausius 10 metų, o daugiau nei pusė teigia, jog per tą laiką nusipirktų elektromobilį.
  • „Ford“ atliktoje apklausoje kas penktas jaunosios kartos respondentas, pirkdamas naują automobilį, rinktųsi miesto visureigį (SUV). Apklausoje dalyvavo 5 tūkst. jaunuolių iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės.
  • Savavaldžių automobilių kūrėjai spėja, kad jie sumažins vairavimo incidentų riziką net 90 proc., todėl tai galėtų tapti geriausiu pirkiniu jaunajai kartai. Ne dėl įgūdžių – draudimas jaunam vairuotojui įvairiose šalyse yra labai brangus, todėl manoma, kad dirbtinio intelekto technologijos galėtų draudimo kainą smarkiai nurėžti. Net jeigu jiems teks vairuoti patiems, pažangios duomenų analizavimo technologijos gali padėti sukurti kruopščiai personalizuotus draudimo planus, taip išvengiant permokėjimo.
  • 2017 m. duomenimis, 65 proc. „Uber“ vartotojų yra asmenys nuo 16 iki 34 metų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų