Avarijos vietos dezinfekcija. 1986 balandžio 26 d. Scanpix nuotr.

Praėjus 32 metams Černobylio katastrofa tebelieka „atvira žaizda“, sako Ukraina

Praėjus 32 metams Černobylio katastrofa tebelieka „atvira žaizda“, sako Ukraina

Ukrainai ketvirtadienį minint 32-ąsias Černobylio avarijos – didžiausio per visą istoriją branduolinio incidento – metines, prezidentas Petro Porošenka pabrėžė, kad ši katastrofa liks „atvira žaizda milijonų žmonių širdyse“.

Per šį 1986 metais įvykusį incidentą po Europą pasklido radiacijos debesys, nuo kurių ypač nukentėjo Ukraina ir kaimyninės Baltarusija bei Rusija.

„Černobylis visada bus atvira žaizda milijonų žmonių širdyse“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos prezidentas P. Porošenka.

50 km nuo branduolinės elektrinės esančiame Slavutyčo mieste prie memorialo, skirto katastrofos aukoms atminti, vakare susirinko keli šimtai žmonių.

Ceremonijos dalyviai uždegė žvakių ir padėjo gėlių prie memorialo lentų su aukų vardais. Daugelis elektrinės darbuotojų po avarijos persikėlė būtent į Slavutyčą.

Prie kito memorialo Minske irgi susirinko žmonių, taip pat žygiavo krepšius su gėlėmis nešę kariai.

1986-ųjų balandžio 26-ąją per nepavykusį saugumo bandymą sprogo apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios Černobylio elektrinės ketvirtasis reaktorius.

1986 m. gegužės 14 d. Iš sraigtasparnio matuojamas radiacijos lygis aplink sprogusį reaktorių. Scanpix nuotr.

Jis degė 10 dienų, išmesdamas radiacijos debesis. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, jie užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos.Sovietų valdžia avariją mėgino nuslėpti. Pirmoji aliarmą balandžio 28 dieną paskelbė Švedija, užfiksavusi nepaaiškinamą savo radiacijos fono padidėjimą. Tuometinis Komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas katastrofos viešai nepripažino iki gegužės 14 dienos.

Kone 350 tūkst. žmonių, gyvenusių 30 km spinduliu aplink elektrinę, daugeliui metų buvo evakuoti.

1986 m. rugpjūčio 6 d. Aplink reaktorių vyksta tvarkymo darbai. Scanpix nuotr.

Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.

Apie žuvusiųjų tiesiogiai nuo avarijos skaičių vis dar ginčijamasi, o skaičiavimai svyruoja nuo 30 iki 100 tūkstančių.

1986 m. spalio 1 d. Aplink sprogusį reaktorių vykdomi statybų darbai. Scanpix nuotr.

Sprogęs reaktorius 2016 metų spalį buvo uždengtas didžiuliu metaliniu 2,1 mlrd. eurų kainavusiu sarkofagu, kurio gamybą ir įrengimą apmokėjo tarptautiniai donorai. Siekiama, kad iš elektrinės nenutekėtų daugiau radiacijos bei užtikrinti ateities europiečių kartų saugumą.

Oficialiais vertinimais, įrengus sarkofagą radiacijos lygis prie reaktoriaus per metus nukrito 90 procentais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų