(Julius Kalinskas nuotr.)

Pradedamos konsultacijos dėl viešųjų pirkimų pokyčių

Pradedamos konsultacijos dėl viešųjų pirkimų pokyčių

Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo konsultuoti rinkos dalyvius, kuriems aktuali nuo liepos 1 d. besikeičianti viešųjų pirkimų tvarka. Sulaukusi kritikos dėl mokymų vėlavimo, tarnybos vadovė sako, kad anksčiau konsultacijų negalėjo rengti, nes nebuvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos.

„Šiandien kaip tik startavo serija mokymų perkančiosioms organizacijoms. Dalyvauja 150 perkančiųjų organizacijų atstovų. Šie mokymai vyks kiekvieną savaitę. Jie yra apie esminius įstatymo pasikeitimus. Mūsų grupė jau važinėja po savivaldybes ir ten organizuoja mokymus perkančiosioms organizacijoms. Kai kurios metodinės rekomendacijos jau yra aptartos ir patvirtintos. Viskas liepos 1-ai dienai bus. Šiais metais daugiau dėmesio skirsime mokymams ir konsultacijoms“, – BNS teigė Diana Vilytė.

Jos teigimu, visi privalomi poįstatyminiai aktai ir kiti dokumentai bus parengti bei pristatyti rinkai iki liepos 1 d., dėl to pirkimų tempas neturėtų sulėtėti.

Mes tikrai negalime įšokti, kol nėra priimtas įstatymas.

„Nerimas yra be pagrindo. Svarstant įstatymą, vis atsirasdavo pastabos ir komentarai. Iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kaip bus su vidaus sandoriais. Mes tikrai negalime įšokti, kol nėra priimtas įstatymas. Tai yra normali praktika, kad priėmus įstatymą yra priimami poįstatyminiai aktai ir pradedami mokymai bei konsultacijos. (…) Viešieji pirkimai yra susiję su poreikiu. Jeigu reikės vykdyti europinius projektus, statyti, pirkti paslaugas ar prekes, tai tas bus daroma. Nemanome, kad tai bus susiję su įstatymo pasikeitimu ir sulėtėjimo tikrai neturėtų būti“, – teigė VPT vadovė.

Nacionalinės viešųjų pirkimų praktikų asociacijos (NVPPA) vadovas Algirdas Radušys pareiškė, kad VPT daugiau dėmesio skiria kontrolei, o ne konsultacijoms.

Viešųjų pirkimų tarnyba koncentruojasi į kontrolę, tai yra siekia pirmiausia bausti, o ne konsultuoti.

„Tai institucija, kuri turi teikti metodinę pagalbą ir šiandien ne tik nėra metodinės pagalbos ir rekomendacinių teisės aktų, bet nėra ir privalomų teisės aktų. Tai reiškia, kad Europos pinigus skirstančios agentūros atsisako derinti viešųjų pirkimų konkursų sąlygas su pirkėjais, nes nėra aišku, kaip turės būti vykdomi pirkimai. Viešųjų pirkimų tarnyba koncentruojasi į kontrolę, tai yra siekia pirmiausia bausti, o ne konsultuoti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė A.Radušys.

Anot jo, ilgai laukta ir pakankamai sėkminga viešųjų pirkimų reforma daro įtakos ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų įsisavinimui.

Pasak D.Vilytės, ES paramos lėšos Lietuvoje įsisavinamos lėtai ne dėl viešųjų pirkimų sistemos pokyčių, o dėl prasto lėšų panaudojimo valdymo.

Projekto parengimas, projektavimas, sutarties vykdymas ir kontrolė užtrunka. Tai yra projektinio valdymo gebėjimai.

„Mūsų požiūriu, tai susiję su projektiniu valdymu, kaip planuojamas pats procesas, kai rengiamas projektas, numatoma, per kiek projektas bus įgyvendintas. Viešiesiems pirkimams irgi reikia skirti laiko, bet tai yra tik viena iš proceso dalių. Projekto parengimas, projektavimas, sutarties vykdymas ir kontrolė užtrunka. Tai yra projektinio valdymo gebėjimai“, – sakė D.Vilytė.

Seimas kovo mėnesį priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios leido savivaldybėms ir jų kontroliuojamoms įmonėms sudaryti vidaus sandorius, tuo metu valstybės įmonės tokios teisės nebeturi.

Viešųjų pirkimų dalyviai, kurie skųs pralaimėtus konkursų rezultatus, mokės 2 proc. sandorio dydžio mokestį, be to, įteisinta asmeninė vadovų atsakomybė dėl pažeidimų, o perkančiosios organizacijos turės pirkti tik per CPO, tačiau mažos vertės pirkimuose numatyta išimtis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų