Ką atneš man rytojus? (Fotobanko nuotr.)

Poprezidentinė dalia: trys tolesnės karjeros scenarijai D. Grybauskaitei

Poprezidentinė dalia: trys tolesnės karjeros scenarijai D. Grybauskaitei

Ką Dalia Grybauskaitė galėtų veikti palikusi rūmus S. Daukanto aikštėje?

Lenktynės prezidento posto link įgauna pagreitį, tačiau D. Grybauskaitei su sprendimais nebėra kur skubėti. Pati prezidentė apie savo ateitį viešai nėra pasisakiusi ir, kalbama, neprasitaria nė patarėjams. Nors neatmetama tikimybė, kad šalies vadovė gali visus nustebinti, apžvalgininkai palengva aptarinėja tris galimus scenarijus.

Europos scenarijus

Vienas iš dažnai aptarinėjamų scenarijų – galimybė dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje. Nemažą dalį karjeros D. Grybauskaitė praleido užsienyje, o 2004–2009 m. buvo Europos Komisijos (EK) nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.

Kai D. Grybauskaitė perduos savo pareigas naujam prezidentui, jai bus 63-eji. Ambicijų dar turėtų būti likę, o ir „žvaigždės“ prezidentei, atrodo, yra palankios. 2019 m. baigiasi net keleto svarbiausius ES postus užimančių pareigūnų kadencijos. Naujo vadovo sulauks EK, Europos Vadovų Taryba (EVT), Europos Centrinis Bankas bei Europos Parlamentas (EP).

Prezidentė yra gerai vertinama Europos lyderių ir valdininkų. Balandžio mėnesį analitinio centro „VoteWatch Europe“ paskelbtoje ES institucijų darbuotojų ir ekspertų apklausoje, 20 proc. respondentų manė, kad būtent D. Grybauskaitė galėtų pakeisti Donaldą Tuską EVT.

Tiesa, 25 proc. respondentų realiausiu kandidatu nurodė Nyderlandų premjerą Marką Rutte’ą. Teigiama, kad D. Grybauskaitė rinkimuose į šią poziciją galbūt turėtų pranašumą dėl geografinio faktoriaus – manoma, kad Tarybai ir toliau galėtų vadovauti prezidentas iš Vidurio ar Rytų Europos. Rugsėjį įtakingas dienraštis „Financial Times“ taip pat įvardijo D. Grybauskaitę realia kandidate užimti EVT prezidento postą.

Šalia prezidentės stiprybių, ryškūs ir kai kurie jos trūkumai. D. Grybauskaitė, kartais užsienio spaudoje vadinama „geležine ledi“ ar „plienine magnolija“, nėra žinoma kaip lanksti diplomatė. Politologas Vincentas Vobolevičius įsitikinęs, kad ir ji pati nesiekia keistis: „D. Grybauskaitės laikysena suponuoja ne pernelyg didelį norą tų postų siekti. Jai koją pakištų pozicija Rusijos atžvilgiu. Iš Lietuvos pusės ji atrodo teisinga, bet Briuselyje daug kas nori susitarti. Tokioje aplinkoje turėti lyderį, kuris yra ekstremalus, nėra naudinga. Jei ji būtų norėjusi siekti aukštų postų, būtų pakeitusi retoriką apie Rusiją.“

Politologas Lauras Bielinis taip pat mano, kad asmeninės prezidentės savybės gali jai pakišti koją. „Iš tikrųjų ta „koja“ jau yra ištiesta. Per dvi kadencijas prezidentė nesutvirtino santykių su daugeliu Europos valstybių, pavyzdžiui, Lenkija. Todėl neaišku, ar šalis paremtų D. Grybauskaitę, kuri per savo politiką tuos santykius susilpnino“, – pažymėjo pašnekovas.

Vis dėlto rinktis turės ne prezidentė, o Europa. Štai EP savo vadovą norėtų rinkti iš parlamento partijų lyderių, o D. Grybauskaitė partijai apskritai nepriklauso. Jos realios galimybės greičiausiai priklausys nuo didžiųjų ir mažųjų valstybių atstovavimo balanso – kitaip tariant, nuo to, kurių šalių ar regionų politikai užims aukščiausius postus EP ir EK.

A. Brazausko scenarijus

Prezidentės reitingas išliko aukštas abi kadencijas, nors ilgainiui sumažėjo. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, 2009 m. spalį jos reitingas buvo aukščiausias – 89,6 proc. respondentų sakė prezidente pasitikintys.

Per dvi kadencijas būta ir nuopuolių. Žemiausias reitingas užfiksuotas 2012 m. rudenį po Seimo rinkimų, kai pokalbiuose su kandidatais į ministrus prezidentė egzaminavo jų anglų kalbos žinias. Kitas smarkus kritimas įvyko šiais metais po „tulpių“ skandalo, kai buvo paviešinti D. Grybauskaitės ir Eligijaus Masiulio susirašinėjimo fragmentai. Vis dėlto šiandien prezidentę palankiai vertina solidi 58,1 proc. respondentų dalis.

„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pažymėjo, kad ji populiari praktiškai visose visuomenės grupėse – prezidentę labiau neigiamai linkę vertinti tik rusai ir lenkai. D. Grybauskaitę palankiai vertina 92 proc. konservatorių elektorato, o tarp žmonių, balsuojančių už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, šis skaičius siekia 55 proc.

Pašnekovas pripažino, kad vienos prezidentės populiarumo priežasties nėra. „Ji susikūrė nepriklausomos politikės įvaizdį. Pavyzdžiui, Valdo Adamkaus draugai buvo pastebimi, o D. Grybauskaitė rinkėjams atrodė nepriklausoma. Iki „MG Baltic“ skandalo nesimatė ir ryšių su verslu. Taip pat tai politikė, kurią pripažįsta Europos ir pasaulio vadovai. Kitas momentas – jos kaip profesionalo įvaizdis“, – vardijo V. Gaidys.

Politinio populiarumo kapitalas verčia kelti klausimą, ar prezidentė neketina juo pasinaudoti. Mat jei D. Grybauskaitė nuspręstų iš politikos pasitraukti dabar, vėliau sugrįžti jai būtų kur kas sudėtingiau.

Jei D. Grybauskaitė nuspręstų iš politikos pasitraukti dabar, vėliau sugrįžti jai būtų kur kas sudėtingiau.

L. Bielinis mano, kad Algirdo Brazausko, kuris po prezidentavimo tapo premjeru, pėdomis D. Grybauskaitė nepaseks: „Man sunku įsivaizduoti, kad D. Grybauskaitė siektų įsitraukti į politiką kaip partijos vadovė. Jai tai reikštų pažeminimą pareigose – o ne karjeros šuolį. A. Brazausko antroji kadencijos pusė buvo labai sunki, nes konservatoriai, dominavę Seime, praktiškai blokavo prezidentą ir jis negalėjo realizuoti savo politikos. A. Brazauskas suprato, kad parlamentinėje respublikoje valdo ne prezidentai, todėl vėliau siekė valdančios pozicijos.“

Vis dėlto V. Vobolevičius mano priešingai – geresnio šanso įsijungti į Lietuvos partijų politiką gali ir nebūti. D. Grybauskaitė populiari tarp „abiejų Lietuvų“ – gerus reitingus ji turi ir Vilniuje, ir provincijoje. Politologo teigimu, neskaitant aukšto rinkėjų pasitikėjimo, ji gali pavilioti ir dalį konservatorių bei LVŽS politikų, kurie yra nusivylę Gabrieliumi Landsbergiu bei Ramūnu Karbauskiu. Įkūrusi centro dešinės bloką, ji galėtų tapti reikšminga politine jėga.

„Nenuostabu, kad ji dabar atakuojama. Istorijoje su „MG Baltic“ sąsajų, mano manymu, nėra, lieka tik kaltinimas, kad ji bendrauja su oligarchais. Šios istorijos eskalavimas skirtas būtent tam, kad aptrupintų jos reitingus ir sutrukdytų įžengti į Vyriausybės rūmus“, – mano V. Vobolevičius.

V. Adamkaus scenarijus

D. Grybauskaitė jau yra pensinio amžiaus ir sočia senatve ji apsirūpino. Dabartinis šalies vadovės atlyginimas yra 7288 eurų per mėnesį. Lietuviška pensija siekia 685 eurus, o nuo 2021 m. ji dar gaus solidžią pensiją už darbą Briuselyje. Pagal įstatymą, postą palikęs prezidentas gauna ir rentą, kuri siekia pusę buvusio atlyginimo (3644 eurus). Tad iš viso D. Grybauskaitė gaus maždaug po 8 tūkst. eurų per mėnesį. Be to, prezidentė yra deklaravusi ir daugiau nei 800 tūkst. eurų vertės turto.

Baigusi kadenciją ji iš Turniškių rezidencijos kelsis į savo naują namą Vilniuje, Bajoruose. D. Grybauskaitė nemažai laiko yra dirbusi užsienyje, tad kai kurie kalbinti pašnekovai teigė, jog namas tam tikra prasme gali simbolizuoti būsimą sėslumą.

Materialinė padėtis gera, aukščiausias politinis postas šalyje pasiektas, autoritetą galima nebent sugadinti. Per visą prezidentavimo laiką ji nebuvo išėjusi oficialių atostogų. Tad D. Grybauskaitė gali pasirinkti nebedalyvauti aktyvioje politikoje, tačiau išlikti matoma. Toks scenarijus logiškas atrodo ir L. Bieliniui. „Daug didesnė tikimybė, kad ji užims tokią pačią poziciją kaip V. Adamkus – stovės nuošalėje, bet demonstruos tikrą autoritetingą poziciją ir nuomonę“, – spėjo jis.

Vis dėlto V. Vobolevičius mano, kad D. Grybauskaitės ir V. Adamkaus atvejai per daug skirtingi – prezidentė kadenciją baigia gerokai jaunesnė. Be to, V. Adamkus priklausė intelektualų sluoksniams, buvo vertinamas JAV išeivių. „Jis buvo gerbiamas įtakingų intelektualų ir tarp jų rado savo vietą. D. Grybauskaitė ‒ daug pragmatiškesnė, jos sprendimai yra konkretūs. Ji labiau technokratiškas, o ne filosofiškas vadovas. Vietų, kuriose ji galėtų nuolat skaityti paskaitas, ne kartą ir ne du, Lietuvoje nedaug, panaši situacija būtų ir užsienyje“, – mano politologas.

Jei D. Grybauskaitė visgi pasirinks trauktis į pensiją, variantų, ką ji gali veikti, yra pačių įvairiausių. Nors ji neprivalo elgtis kaip ankstesni prezidentai, tačiau vienas bruožas vienija tiek V. Adamkų, tiek A. Brazauską. Jie ne tik buvo aprašyti kitų autorių, bet ir patys išleido memuarus.

Nors apie santūraus būdo prezidentę D. Grybauskaitę jau parašyta net keletas knygų, galbūt, atsiradus daugiau laiko ir pagrindiniams politiniams įvykiams likus praeityje, atvirai savo patirtis ir prisiminimus ant popieriaus suguldys ir ji?

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų