Scanpix nuotr.

Po V. Putino pergalės: trys tezės apie Rusijos rinkimus

Po V. Putino pergalės: trys tezės apie Rusijos rinkimus

Veikiausiai niekas neabejojo, kad Vladimiras Putinas iškovos triuškinamą pergalę sekmadienį vykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose, todėl beliko tik stebėti, ar Kremliui pavyks užsitikrinti didelį rinkėjų aktyvumą.

Liberaliojo sparno opozicijai šie rinkimai turėjo parodyti, ar į prezidentus kandidatavusi buvusi televizijos žvaigždutė Ksenija Sobčiak turi pakankamą palaikymą, kad galėtų vadovauti naujai partijai. Tuo tarpu komunistams buvo aktualu, ar naujas veidas galėtų reanimuoti šią partiją.

Aktyvumas

Blanki rinkimų kampanija, nelydima jokios intrigos, nepatraukė rusų dėmesio, o valdžia nesivaržydama pasitelkė visas priemones, kad įtikintų žmones eiti balsuoti ir tokiu būdu legitimizuotų V. Putino pergalę. Tai tapo ypač svarbu po to, kai pagrindinis opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas paragino savo šalininkus boikotuoti rinkimus.

Pernai A. Navalnas išvedė į gatves tūkstančius jaunų rusų protestuoti prieš V. Putiną.

Šiam opozicionieriui buvo uždrausta pačiam kandidatuoti rinkimuose dėl jam paskelbto teismo nuosprendžio, kurį jo šalininkai laiko politiškai motyvuotu.

Valdžia negailėdama jėgų stengėsi įtikinti rinkėjus ateiti prie balsadėžių. Plakatų ir reklaminių vaizdo klipų su raginimais eiti balsuoti visur buvo gerokai daugiau nei atskirų kandidatų agitacinės medžiagos. Pranešama, kad viešojo sektoriaus darbuotojai buvo spaudžiami eiti balsuoti.

A. Navalnas po rinkimų sakė, kad jo paskelbtas boikotas buvo veiksmingas, nes „balsavo mažiau rinkėjų nei pastarąjį kartą, nors visi buvo verčiami tai daryti“.

Tačiau Centrinė rinkimų komisija likus dviem valandoms iki balsavimo pabaigos paskelbė, kad šįsyk rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei per ankstesnius rinkimus 2012 metais.

Opozicija kaip visada susiskaldžiusi

Liberaliajai opozicijai rinkimuose atstovavo tik Grigorijus Javlinskis. Šiam politikos veteranui sunkiai sekasi palenkti į savo pusę jaunus žmones, kurių tūkstančiai pernai dalyvavo A. Navalno organizuotuose protestuose prieš Kremlių.

Šiokios tokios sumaišties įnešė netikėtai kandidatuoti į prezidentus nusprendusi 36 metų K. Sobčiak – buvusi televizijos realybės šou vedėja ir elito vakarėlių viešnia, pastaraisiais metais labiau žinoma kaip aštrialiežuvė žurnalistė.

Jos velionis tėvas Anatolijus Sobčiakas buvo liberalių pažiūrų politikas, Sankt Peterburgo meras ir vienas iš V. Putino politinių mentorių.

Duomenys, gauti suskaičiavus 99,8 proc. balsalapių, rodo, kad K. Sobčiak surinko 1,67 proc. balsų ir minimaliu atotrūkiu aplenkė G. Javlinskį, už kurį balsavo 1,04 proc. rinkėjų.

Opozicija, įskaitant A. Navalną, aršiai pliekė K. Sobčiak sprendimą kandidatuoti. Jų teigimu, tai buvo „Kremliaus projektas“, kurio tikslas buvo suskaldyti liberaliojo sparno elektoratą.

A. Sobčiak paskelbė ketinanti su buvusiu Rusijos Valstybės Dūmos deputatu, opozicijos politiku Dmitrijumi Gudkovu steigti naują politinę jėgą – Pokyčių partiją. Sekmadienį ji atvyko į A. Navalno štabą ir pakvietė jį „pamėginti suvienyti jėgas“, tačiau šis atsisakė.

Tarp jų įsiplieskęs aršus ginčas dar kartą parodė, kaip smarkiai susiskaldžiusi Rusijos opozicija.

„Esi šio mechanizmo dalis, melo sistemos dalis“, – pareiškė A. Navalnas K. Sobčiak ir pavadino ją „liberalaus kandidato karikatūra“.

„Tai dviejų skirtingų opozicijų istorija, – sakė politologas Aleksandras Baunovas iš Carnegie centro Maskvoje. – A. Navalnas nori sugriauti režimą, o K. Sobčiak nori pakeisti jį iš vidaus“.

Komunistų ateitis

Komunistų partija, kuriai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo vadovauja 73 metų Genadijus Ziuganovas, šįkart nusprendė kandidatu kelti kiek jaunesnį kandidatą – milijonierių Pavelą Grudininą. Tikėtasi, kad tai galėtų padėti pritraukti rinkėjus, nepriklausančius tradiciniam partijos elektoratui.

Šis verslininkas nepriklauso Komunistų partijai, tačiau ne kartą šlovino Staliną. Jam priklauso šalia Maskvos esanti žemės ūkio įmonė „Lenino tarybinis ūkus“. Duomenys, gauti suskaičiavus 99,8 proc. balsalapių, rodo, kad P. Grudininas sekmadienį liko antras, surinkęs 11,8 proc. balsų.

G. Ziuganovas šį rezultatą pavadino „nuostabiu“ ir sakė, jog P. Grudininas yra „puikus kandidatas į ministrus pirmininkus“. Komunistų partijos ideologija yra sovietinių laikų nostalgijos ir konservatyvių vertybių kratinys, apjungiantis patriotinį lojalumą Kremliui ir V. Putino ekonominės politikos kritiką.

Politikos naujokas P. Grudininas į rinkimų kampaniją įnešė šiek tiek intrigos, tačiau sulaukė kaltinimų lavinos iš Kremliui lojalios žiniasklaidos dėl finansinių pažeidimų. Visgi rinkimų pareigūnai nusprendė, jog nėra priežasčių uždrausti jam kandidatuoti.

Valdžia „pamatė, kad P. Grudininas pavojingas“, sakė A. Baunovas. „Galbūt jis bus įtrauktas į sistemą, pasiūlius jam kokį nors postą“, – sakė politologas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų