Pauliaus Peleckio (alfa.lt nuotr.)

Po balsavimo dėl mandato panaikinimo – M. Basčio pergalė

Po balsavimo dėl mandato panaikinimo – M. Basčio pergalė

Seimui neužteko balsų panaikinti šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu apkaltinto Seimo nario Mindaugo Basčio mandatą.

Per slaptą balsavimą dėl M. Basčio mandato panaikinimo balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo nariai, 24 susilaikė.

Konstitucija numato, kad norint per apkaltą panaikinti Seimo nario mandatą už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad šis politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

M. Bastys savo kaltę neigia – jis tikina, kad sąmoningai nieko nenuslėpė. Politikas netinkamą atsakymą apie ryšius su užsienio žvalgybininkais klausimyne dėl leidimo dirbti su slapta informacija vadina klaida, kuri negali būti vertinama kaip šiurkštus pažeidimas.

Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.

Šių ryšių pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai kovą atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.

M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje – ji apima Šakius ir kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.

Kilus skandalui dėl ryšių su Rusija M. Bastys sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.

Apkaltos dažniau nesėkmingos

Per nepriklausomos Lietuvos istoriją apkaltos buvo surengtos aštuoniems politikams. Keturi iš jų liko Seime, trys – buvo iš jo pašalinti, vienas parlamentaras išėjo pats.

  • 2004 metais Seimas iš prezidento pareigų pašalino Rolandą Paksą dėl to, kad jis suteikė pilietybę savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, leido jam suprasti, kad jo pokalbių klausosi teisėsauga, bei protegavo sau artimų asmenų turtinius interesus.
  • 2010 metais panaikintas pramogų pasaulio atstovo Lino Karaliaus parlamentaro mandatas dėl to, kad per pratęstą rudens sesiją jis išvyko atostogauti į Tailandą ir visą sausį nedalyvavo plenariniuose bei komiteto posėdžiuose.
  • 2014 metais Seimas panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos Neringos Venckienės mandatą už tai, kad ji daugiau kaip pusę metų nelankė parlamento posėdžių.
  • Trys apkaltos neįvyko
  • 1999 metais Seimo nariui Audriui Butkevičiui surengta apkalta dėl nuosprendžio, pagal kurį jis pripažintas pasikėsinęs sukčiauti stambiu mastu. Seime neužteko balsų jo mandatui panaikinti.
  • 2010 metais Seimui pritrūko penkių balsų panaikinti Aleksandro Sacharuko parlamentaro mandatą už tai, kad jis naudojosi kolegos Lino Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus.
  • 2016 metais Seimas pradėjo apkaltos procesą „darbiečiui“ parlamentarui Vytautui Gapšiui, kai jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau Konstitucinis Teismas nevertino V. Gapšio veiksmų iki duodant Seimo nario priesaiką, apkaltos eiga sustojo, o pats parlamentaras vėliau atsistatydino.
  • Šiemet sausį prieš pat balsavimą Seime dėl mandato panaikinimo iš Seimo atsistatydino Kęstutis Pūkas. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų