Pigus, bet geras

Pigus, bet geras

Pirmieji žingsniai buvo sunkūs, tačiau ekonomiškos inovacijos populiarėja

Victoras Hugo kartą pasakė: „Niekas nesustabdys idėjos, kuriai atėjo laikas.“ Bet pamiršo pridurti, jog nevykusiai pristatyto produkto valanda gali išmušti vėliau. Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje atrodė, kad tikrai atėjo ekonomiškų inovacijų laikas. Siekdamos besivystančiuose ūkiuose patenkinti naujų vartotojų poreikius, tenykštės inovacinės įmonės pradėjo gaminti produktus be priedų ir taip drastiškai sumažino savikainą. Pagaliau iš Naujojo Pasaulio sulaukėme rimtos vadybos idėjos.

Tada pasirodė „Tata Nano“. Šis 2 tūkst. JAV dolerių kainuojantis automobilis buvo „palaimintas“ vienos geriausių ekonomiškai augančio pasaulio bendrovių. Bet kelis pirmuosius „Nano“ prarijo liepsnos. Inžinerines problemas „Tata Motors“ išsprendė, bet aukštų siekių turintys indai pareiškė nenorintys sėsti prie pigiausio planetoje automobilio vairo. Atrodė, kad ekonomiškos inovacijos iš perspektyvių gali virsti praėjusia mada.

Naujoje knygoje „Frugal Innovation: How to Do More with Less“ („Ekonomiškos inovacijos: kaip su mažiau padaryti daugiau“) konsultantas Navi Radjou ir mokslininkas iš Kembridžo universiteto Judge’o verslo mokyklos Jaideepas Prabhu patikina skaitytojus, kad taip nėra. (Leidėją „Profile“ su „The Economist“ sieja verslo ryšiai, bet nė vienas iš autorių nebendradarbiauja su redakcija.) Ekonomiškos inovacijos ne tik toliau skinasi kelią besivystančiuose kraštuose, bet ir pradeda užkariauti turtingąjį pasaulį, kuriame po finansų krizės ir recesijos namų ūkių pajamos kurį laiką nekito, o kitur atkakliai laikosi aukštas nedarbas.

Kai kurios stambios Vakarų tarptautinės bendrovės ekonomiškai augančiose šalyse kuria produktus be priedų, ketindamos jais prekiauti ir išsivysčiusiose valstybėse. „General Electric“ Indijoje ir Kinijoje kuria pigesnius medicinos prietaisus. „Renault-Nissan“ Indijoje turi ekonomiškos inžinerijos centrą. Ši bendrovė prekiauja įvairiais primityvesniais automobiliais, kuriuos gamina mažų sąnaudų šalyse, įskaitant „Dacią“ Rumunijoje ir „Datsun“ Indonezijoje.

Prekybos komandos, įpratusios gauti dosnių komisinių už parduotą brangų produktą, vargu ar veršis siūlyti ekonomiškuosius gaminius. Tad „Renault“ ir „Procter & Gamble“ produkcijai be priedų įsteigė atskirus prekybos skyrius. Kartais norėdamos pasiekti pinigų stokojančius vartotojus įmonės renkasi naujus platinimo kanalus. Antai „American Express“ mažų sąnaudų einamąsias sąskaitas „Bluebird“ siūlo per „Walmart“ parduotuves.

Įmonės pradeda suprasti, kad „turtus piramidės apačioje“ galima rasti ne tik skurdžiose šalyse.

Verslas pradeda suprasti, kad „turtus piramidės apačioje“ galima rasti ne tik skurdžiose šalyse. Pasak stambios prancūzų mažmenininkės „Auchan“ vadovo Vianney Mulliezo, Vakarų ūkiuose pilna augančių rinkų ir jos bus mielai aptarnautos. „Walmart“ savo parduotuvėse atidarė šimtus vadinamųjų pinigų centrų, kurie siūlo pigių finansinių produktų, pavyzdžiui, „Blue­bird“ mažas pajamas gaunantiems klientams. Kita didelė amerikiečių mažmenininkė „Costco“ ėmė siūlyti medicinos prietaisų už mažesnę kainą, pavyzdžiui, kraujospūdžio matuoklius už 34,99 JAV dolerio.

Vakarų įmonės perima ekonomiško verslo praktiką, inicijuotą besivystančiame pasaulyje. Indijos mobiliojo ryšio operatorė „Bharti Airtel“ stulbinamai mažas kainas gali siūlyti iš dalies dėl to, kad ryšio bokštais dalijasi su kitais tiekėjais. Idėja apkarpyti sąnaudas dalijantis infrastruktūra įkvėpė turtingojo pasaulio bendroves. Antai „Ericsson“ ir „Philips“ kartu vykdo projektus ir mobiliojo ryšio antenas Europos miestuose įrengia gatvių apšvietimo stulpuose. Konditerijos gamintojos „Hershey“ ir „Fe­rrero“ Šiaurės Amerikoje naudojasi bendrais sandėliais ir transportu.

Vykdydamos ekonomiškų inovacijų strategiją, kai kurios turtingojo pasaulio įmonės kviečia klientus ir darbuotojus siūlyti produktų plėt­ros idėjas. „Ford“ vieną sandėlį Det­roite pavertė inovacijų centru, kur darbuotojai laisvu laiku gali eksperimentuoti su naujomis technologijomis. Kai programišiai bandė patobulinti „Microsoft“ vaizdo žaidimų judesio jutiklį „Kinect“, bendrovė iš pradžių užėmė gynybinę poziciją, bet vėliau nutarė bendradarbiauti, kad būtų išspręstos problemos, kurių jos pačios tyrėjai dar nesiėmė.

Idėjos iš visų kraštų

N. Radjou ir J. Prabhu teisūs, kad per turtingąjį pasaulį ritasi ekonomiškumo revoliucija. Bet Rytams jie kartais priskiria per daug nuopelnų už parodytą kelią. Mažų sąnaudų oro bendrovių ir pigių prekybos centrų ekonomiškumo revoliucijas pradėjo Vakarai. Taip pat jie pirmi ėmė naudoti skaitmenines technologijas, siekdami pakeisti brangią fizinę įrangą ir padėti žmonėms dalytis ištekliais. JAV verslininko Salmano Khano įkurta Khano akademija „YouTube“ tinkle siūlo nemokamų matematikos ir gamtos mokslų paskaitų (turtingiausias pasaulio žmogus Billas Gatesas šią akademiją ragina lankyti savo vaikus). „Airbnb“ leidžia žmonėms papildyti pajamas išnuomojant laisvus kambarius sutaupyti norintiems keliautojams.

Trimatis spausdinimas atveria įvairiausių smulkaus masto ekonomiškos gamybos galimybių. Pradedančiosios įmonės „New Matter“ ir M3D kuria trimačius spausdintuvus, kurie kainuos tik kelis šimtus dolerių. Pasaulinio trimačio spausdinimo gamyklų tinklo „Shapeways“ klientai namie parengia produktą, o įmonė jiems pristato pigių kokybiškų šablonų. Verslininkai kuria programėles ir priedus, kurie išmaniuosius telefonus paverčia matavimo prietaisais, tad mobilieji tampa daug pigesne alternatyva, galinčia pakeisti įvairiausią brangią pramoninę ir medicinos įrangą. Kolektyvinio finansavimo įstaigos, pavyzdžiui „Kickstarter“, „KissKissBankBank“ ir „MedStartr“, taupiems novatoriams siūlo ekonomišką finansavimo šaltinį.

„Nano“ debiutas nuėjo niekais, nes pirmosios nesėkmės sustiprino žmonių įtarimą, kad pigūs produktai bus nieko verti. Bet įsibėgėjant mažų kainų revoliucijai šis prietaras pamažu užmirštamas. Vidurinės klasės britai plūsta į „Aldi“ ir „Lidl“, atradę, kad daug ten siūlomų produktų ne prastesni nei prekybos centruose „Tesco“ ir „Sainsbury’s“, bet gerokai pigesni. Ekonomiškoms inovacijoms plintant, toms mažmenininkėms ant lentynų teks krauti vis didesnį pigių prekių asortimentą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų