Pernykščių indėlių grąža ir vėl nulinė, lyderės – Lietuvos įmonių akcijos

Pernykščių indėlių grąža ir vėl nulinė, lyderės – Lietuvos įmonių akcijos

Praėję metai Lietuvos įmonių akcijoms ir vėl buvo sėkmingi.

Tai atskleista turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ pristatytoje 2017 metų Lietuvos investicijų indekso ataskaitoje.

Iš keturių turto klasių (indėlių, šalies ilgalaikių obligacijų, būsto ir jo nuomos bei įmonių akcijų) daugiausia grąžos – 17 proc. – atnešė Lietuvos įmonių akcijos. Jos didžiausią grąža atnešančiomis investicijomis tampa jau antrus metus iš eilės. Šiuo rodikliu jos aplenkė ir vidutinius Europos šalių įmonių akcijų rezultatus.

Bendra būsto kainų ir nuomos grąža buvo 7,7 proc, tuo tarpu 3,7 proc. infliacijos rodiklio šalyje nesiekė Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža, kuri buvo 0,4 proc., ir antrus metus iš eilės nulinė indėlių grąža.

„Pastarąjį dešimtmetį pagrindinių šalies turto klasių uždirbta grąža buvo nevienoda – po krizės aukštesnėje pozicijoje buvo atsidūrusios ir obligacijos ar indėliai, o pastaruosius penkerius metus išryškėjo dvi pirmaujančios turto klasės – būstas nuomai ir Lietuvos įmonių akcijos. Pastarosios lyderio poziciją užima jau antrus metus“, – sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Vertindamas ateities perspektyvas, ekspertas sakė, kad tiek indėlių, tiek Lietuvos obligacijų rinkoje padėtis nesikeis. „Tikėtis būsto kainų prieaugio yra sudėtinga, nes pasiūlos yra mažai, todėl kainos kils ribotai ir koreguosis. Akcijų lūkesčius prognozuoti sudėtinga, todėl trumpuoju laikotarpiu gali būti visko. Aišku, kad pasaulio ir Lietuvos įmonių padėtis yra stipri, todėl tai palanku akcijoms. Lietuvoje akcijos nėra nei pervertintos, nei brangios“, – sakė jis.

Iš visų turto klasių sudarytas Lietuvos investicijų indeksas augo šeštus metus iš eilės – pernai jo grąža buvo 6,3 proc.

Gali daugiau skirti taupymui

Per metus padidėjo ir dirbančiųjų pajamos. 2017 sausio mėnesį „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje buvo 27 proc. dirbančiųjų, kurie gavo 400 eurų ar mažesnes pajamas. Tačiau šių metų sausį ši dalis siekė 17 proc. Visos kitos grupės paaugo keletu procentų. Sparčiausiai (4 procentiniais punktais) augo nuo 401 iki 700 eurų pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje 30 procentų respondentų atskleidė, kad jų finansinė padėtis per praėjusius trejus metus „labiau pagerėjo“. Tai 6 procentiniais punktais daugiau nei praeitais metais. 5 procentiniais punktais sumažėjo žmonių, teigusių, kad jų finansinė padėtis pablogėjo.

Pagerėjimo priežastimis dažniausiai įvardinti padidėjęs atlyginimas ir kitų šeimos narių pajamų padidėjimas (atitinkamai 70 proc. ir 44 proc. respondentų).

Finansinės padėties pablogėjimo priežastimis įvardijami kainų kilimas ir poreikių didėjimas (67 proc. ir 29 proc.).

Didesnės lėšos leidžia daugiau atsidėti taupymui ir investavimui, todėl šalies gyventojų finansiniame portfelyje užfiksuotas pensijų fondų ir biržos akcijų dalies padidėjimas. Vis dėlto, konservatyvūs lietuviai iki šiol daugiausia santaupas laiko grynaisiais ar indėliuose – jie praeitais metais sudarė 71 proc. visų namų ūkių finansinio turto. Ši dalis 10 procentinių punktų mažesnė nei prieš dešimtmetį

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų