Nesitrauks nė per žingsnį. (AP nuotr.)

Pekino ambicijos temdo saulę

Pekino ambicijos temdo saulę

Kinijos ryžtas dominuoti Europos saulės energetikos sektoriuje yra signalas kitoms gamybos sritims

Prieš gerus trejus metus Europos ir Kinijos santykius sudrumstė kilęs „saulės karas“. 2012 m. Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą dėl galimo saulės baterijų plokščių iš Kinijos dempingo. Paaiškėjo, kad kiniški gaminiai buvo apie 5–8 proc. pigesni, tačiau Pekinas šį sektorių smarkiai subsidijuoja. Valstybė skiria lėšų darbo jėgai samdyti, elektrai, turtui įsigyti, palūkanoms padengti ir taip iškreipia rinkos kainas.

Tyrimo išvadose 2013 m. viduryje paskelbta, kad Kinijos saulės baterijų plokštės Europos rinkoje parduodamos už kainą, kuri yra gerokai mažesnė už normaliąją rinkos vertę, todėl vykdomo dempingo skirtumas siekia 88 proc. Tai reiškia, jog Senajame žemyne parduodamos kiniškos produkcijos tikroji vertė turėtų būti 88 proc. didesnė už jų pardavimo kainą.

Maža to, išsiaiškinta, kad nuo 2009 iki 2012 m. liepos maždaug 40 ES gamintojų pasiskelbė esančios nemokios, bent šešios įmonės nutraukė gamybą (kai kurios iš dalies), dvi apskritai išėjo iš saulės energijos verslo, keturias perėmė Kinijos investuotojai.

Padėtis atrodė tokia grėsminga, kad EK net buvo nutarusi keturis kartus padidinti muitus saulės baterijų plokštėms iš Kinijos. Tačiau Bendrijai tenka apie 80 proc. viso šios Azijos milžinės minėtų gaminių eksporto, todėl pasipiktinę kinai paskelbė taip pat vykdysiantys iš Europos importuojamo vyno antidempingo tyrimus ir pagrasino muitus padidinti daliai automobilių pramonės produkcijos.

Galingi lobistai

Šis nesutarimas išryškino akivaizdų Kinijos pranašumą – būdama viena reikšmingiausių prekybos partnerių, ji gali daryti spaudimą politiniu lygiu priimant verslui svarbius sprendimus. Be to, kai kuriose ES šalyse Kinija jau yra ar netrukus taps didžiausia užsienio investuotoja, todėl Pekinas turi galimybę nulemti kai kurių ūkio šakų ateitį.

Būtent dėl to abi pusės buvo suinteresuotos surasti kompromisą – galiausiai į Bendriją importuojamų saulės elementų kiekis apribotas dvejiems metams ir nustatytos minimalios kainos. Tikėtina, kad šių metų kovo 3-iąją sprendimo terminas bus pratęstas dar 18 mėnesių. Iš pradžių svarstyta sankcijas pratęsti ilgesniam laikui, 24 mėnesiams, tačiau prieš pasisakė net 18 iš 27 ES šalių. Balsų persvara parodė, kad už pratęsimą balsavusios valstybės atstovauja didesniam piliečių skaičiui, todėl sprendimas buvo atidėtas. Lietuva su dar penkiomis šalimis pasisakė už termino pratęsimą.

Vieną moderniausių saulės elementų ir modulių gamyklų bei tyrimų laboratoriją valdančios „Global BOD group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius neabejojo, kad Kinijos lobistai mėgina paveikti mažesnių ES valstybių atstovus: „EK mus, gamintojus, supranta. Pavasarį, kai vyko preliminarus balsavimas dėl rinkos ekonomikos statuso Kinijai suteikimo, net ir liberalieji nariai, dažniausiai ginantys laisvąją prekybą, pasisakė prieš. Bet kai sprendžia atskiros šalys, joms už tam tikras nuolaidas pažadamos investicijos, todėl atitinkamai ir balsuojama. Taigi, mes pralošiame, nes už priemonių panaikinimą balsavo tos valstybės, kuriose nėra daug pramonės arba tos, kurios jau šiandien priklausomos nuo Kinijos.“

Tik draugiškai pasistumdys

Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininko Mindaugo Reinikio teigimu, ES sprendimas neturėtų paveikti abipusių santykių, nes šie regionai yra didžiausi prekybos partneriai. EK duomenimis, 2016-aisiais iš Kinijos importuota 344 mlrd. eurų vertės prekių, o eksportuota – 170 mlrd. eurų vertės, paslaugų importuota 26,4 mlrd. eurų vertės, eksportuota – 37,3 mlrd. eurų vertės.

„Kinijos valdžia laikosi požiūrio, kad šalies žingsniai neturi pakenkti ekonomikos plėtrai ir santykiams su JAV bei ES. Bet kuriuo atveju prekybos apimtis ir toliau augs, nes procesas jau „užsuktas“. Galima spekuliuoti, kad bus įpainioti politikai, bet kai šalia plūsta kur kas didesni pinigų srautai – maistas, tekstilė, turizmas, investicijos, – nemanau, jog prasidės „saulės karai“, – svarstė ekspertas.

EK sprendimas neabejotinai turės įtakos Lietuvos saulės energetikos sektoriui, tačiau politiniu atžvilgiu pačiai šaliai vargu ar pakenks. „Galbūt Pekinas naudos visus įmanomus svertus visuomenei parodyti, kad gina savo verslininkus. Tačiau Kinija taip pat supranta, jog geri santykiai su prekybos partneriais yra kur kas naudingiau“, – įsitikinęs pašnekovas.

Antidempingo priemones kiniškiems saulės moduliams yra įvedusi ne tik ES, tačiau ir JAV, Kanada, Australija, Indija bei Turkija. Tai viena priežasčių, dėl kurių šių produktų eksportas pernai sumenko 10 proc.

Ateitis priklauso Azijai

Kalbinti šio sektoriaus atstovai Lietuvoje sutaria, kad standartinių saulės baterijų modulių gaminti nebeapsimoka, nes rinkoje jau įsitvirtino kinai. 18 mėnesių periodas iš esmės suteiktų laiko pertvarkyti veiklą. Nors Europa vis dar gali pasiūlyti daug geresnės kokybės gaminius, jie kainuoja brangiau, tad ši kryptis ne itin perspektyvi.

Standartinių saulės baterijų modulių gaminti nebeapsimoka, nes rinkoje jau įsitvirtino kinai.

„Jau kelerius metus kalbame, kad Lietuvoje gaminami produktai turėtų būti nišiniai. Tai gali būti į pastatus integruoti fotoelektroniniai sprendimai, pritaikomi konkrečiam statiniui, arba lanksti mažų partijų gamyba. Šiuo metu produktų, galingesnių nei megavatas, rinką yra užėmę kinai“, – teigė vienos gamintojų „Modernios E-Technologijos“ direktorius Juras Ulbikas.

V. Janulevičiaus požiūriu, visa gamyba Europoje sutelkta vidutinio arba smulkiojo verslo rankose ir orientuota į specialius, nišinius produktus, todėl įmonės gali pasiūlyti didesnės pridėtinės vertės produktų. Bet, kita vertus, ES praranda galimybę tapti pramonine saulės energetikos lydere ir sukurti gerokai daugiau pridėtinės vertės darbo vietų bei gauti milijardinių eksporto pajamų – visa tai perims Kinija.

„Global BOD group“ vadovas neabejoja, kad netolimoje ateityje Pekino kaip gamybinės galios įtaka reikšmingai palies ir kitus, labiau matomus sektorius, pavyzdžiui, automobilių pramonę. Šalis įžvelgia galimybių besikeičiančioje rinkoje – kinų verslininkai ruošiasi dideliais kiekiais gaminti anglies pluoštą, kuris vis labiau naudojamas automobilių kėbulams, o Šiaurės Kinijoje glūdi didžiuliai ličio, būtino elektromobilių baterijoms, klodai.

Valdžios subsidijas į sparčiai augančius technologijų sektorius V. Janulevičius pavadino įžvalgiu Kinijos ėjimu. „Mes stovime prie naujosios energetikos slenksčio. Kinai gerai supranta, kad po 5–10 metų šis sektorius keisis iš esmės. Pekinas subsidijuoja saulės energetikos sritį, nes mato perspektyvą: šalis norėtų būti lyderė, didžiausia eksportuotoja ir neturėti konkurentų. Kita vertus, ji investuoja į bet kurį perspektyvų sektorių. Anksčiau ar vėliau gamyba, moksliniai tyrimai ir plėtra bus sukoncentruoti Azijoje“, – prognozavo verslininkas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų