(P. Peleckio nuotr.)

Pastovėti už sėdinčius: kalinių balsai politikams įdomūs tik vienu atveju

Pastovėti už sėdinčius: kalinių balsai politikams įdomūs tik vienu atveju

Pasitaiko, kad politikai perka nuteistųjų balsus, bet tik tiesiogine šių žodžių prasme

Lietuvoje šiandien kali 6609 asmenys. Daugiau nei 98 proc. jų vieną dieną išeis į laisvę. Tačiau iki tol politikams jie mažai rūpi. Visuomenė irgi jautriai ir nepalankiai reaguoja į nuteistųjų prašymus gerinti kalinimo sąlygas.

Tokias emocijas galima suprasti – tarp kalinčiųjų yra ne vieno žmogaus gyvenimą suluošinusių asmenų. Bet savo požiūrį ir lūkesčius kaliniai gali išsakyti patys – visi jie turi teisę balsuoti šalyje vykstančiuose rinkimuose. Ir ta galimybe naudojasi gana daug nuteistųjų. Per pastaruosius Seimo rinkimus visose įkalinimo įstaigose balsavo apie 40 proc. rinkimų teisę turinčių kalinių. O rinkėjų aktyvumas Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir Panevėžio pataisos namuose, kur kali moterys, tiesiog pavyzdinis – prie balsadėžių atėjo per 80 proc. nuteistųjų.

Pagal galiojančią tvarką, politikai gali agituoti ir įkalinimo įstaigose, tačiau, kaip pastebi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius, tokia galimybė didelio entuziazmo nekelia – paprastai čia pasirodo vos vienos kitos partijos atstovas. Panaši situacija ir kitose šalies įkalinimo įstaigose. „Kartais politikai ir jų atstovai žada geresnes laikymo sąlygas, peržiūrėti tam tikrus teisės aktus, bet iš esmės politinė kampanija analogiška pateikiamai gyvenantiems laisvėje“, – pasakojo R. Ostanavičius.

Savivaldybių ar Seimo vienmandačių apygardų rinkimuose kalinių balsai skirstomi pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip eliminuojama pagunda vietos politikams pamėginti užsitikrinti mieste kalinčių asmenų palankumą. Tiesa, negalima sakyti, kad kalinių balsai visai nedomina politinių partijų – galima prisiminti garsiąją su Darbo partija siejamą balsų pirkimo bylą per 2012 m. Seimo rinkimus. Nors visi bylos dalyviai buvo išteisinti, Aukščiausiasis Teismas nepaneigė, kad nusikaltimą rengtasi įvykdyti, tik veikla buvo nutraukta.

Nors iš pirmo žvilgsnio įkalinimas ir iš to kylančios problemos aktualios mažiau nei 7 tūkst. nuteistųjų, priskaičiavus ir jų artimiausius žmones, šis skaičius išaugtų kelis kartus. Dar daugiau – įkalinimo sąlygų klausimas tam tikra prasme liečia visus, net ir įstatymo besilaikančius žmones.

Kasmet teismai sulaukia begalės įkalintų asmenų skundų dėl netinkamų įkalinimo sąlygų. Kadangi teisės aktais numatyta, jog privaloma užtikrinti kalinčiųjų orumą, jų pretenzijos neretai būna visiškai arba iš dalies patenkinamos.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir Panevėžio pataisos namuose prie balsadėžių atėjo per 80 proc. nuteistųjų.

Teisinėje valstybėje savaime svarbu, kad žmogaus teisės būtų užtikrinamos visiems jos piliečiams. Visgi yra ir kita, pragmatinė šio klausimo pusė.

Pastaruosius trejus metus jaučiamas kalinių skundų pagausėjimas. Teisingumo ministerijos duomenimis, 2015 ir 2016 m. teismai priėmė sprendimus dėl 2230 skundų ir priteisė išmokėti beveik 2,4 mln. eurų. 2017 m. rezultatai buvo truputį kuklesni – 980 sprendimų ir 849 tūkst. eurų išmokų. Palyginti – 2013 m. išmokėta 54 tūkst. eurų.

Nors dalis priteistų lėšų skiriama ir žalai nusikaltimo aukoms padengti, gana daug laiko ir materialinių išteklių valstybei kainuoja patys teismo procesai. Pavyzdžiui, daugumą tokių skundų nagrinėjančiame Vilniaus apygardos administraciniame teisme vienas teisminis procesas biudžetui pernai atsiėjo 343,75 euro.

Pastaruoju metu planuojami pokyčiai. Balandžio pradžioje paskelbta, kad iš Vilniaus bus iškeltos visos įkalinimo įstaigos, įskaitant ir sostinės centre esantį Lukiškių kalėjimą. Sprendimas, kainuosiantis apie 80 mln. eurų, viešumoje dažniau aiškinamas būtent esama patrauklia kalėjimo vieta, tačiau tokie pokyčiai pagerintų ir kalinių sąlygas – jie būtų įkurdinti naujame, pagal ES standartus įrengtame pastate. Tiesa, apie tokį projektą garsiai kalbama jau nuo 2006 m.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų