Pasaulio ekonomikos pulsas 2017-aisiais

Pasaulio ekonomikos pulsas 2017-aisiais

Pernai pasaulyje buvo nemažai svarbių įvykių, kurie turės įtakos tarptautinei ekonomikai artimiausioje ateityje. Jungtinė Karalystė apsisprendė trauktis iš ES, amerikiečiai prezidentu išrinko Donaldą Trumpą, stambiausios naftą eksportuojančios šalys susitarė mažinti gavybą.

2016-ųjų politiniai įvykiai sugriovė iki tol vyravusius stereotipinius lūkesčius, tačiau, kad ir kaip būtų keista, pagerino 2017 m. ekonomikos prognozes. Dauguma finansų rinkų ekspertų teigia, jog šiemet kils naftos kainos bei dolerio kursas, o pasaulio ūkis išliks stabilus ir augs 2,5 proc. Šis rodiklis turėtų didėti ir artimiausius kelerius metus.

Pernai JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis siekė apie 1,6 proc. – ne tiek daug, kaip tikėtasi. Tai lėmė sumenkusios investicijos į energetikos sektorių, prastesni grynojo eksporto rezultatai ir mažėjusios atsargos. Tačiau šiemet, analitikų nuomone, padėtis turėtų pagerėti dar prieš tai, kai naujasis šalies prezidentas D. Trumpas pradės vykdyti plačią mokesčių sistemos pertvarkos programą, kuria planuojama surinkti daugiau mokesčių, paskatinti ekonomikos plėtrą ir infliaciją. 2017-aisiais JAV realusis BVP turėtų augti apie 2,3 proc., nes didės investicijos į energetikos sektorių ir atsargos mažės lėčiau. Tačiau investicijų į pramonės gamybą proveržio nelaukiama.

JAV rinkimų rezultatai turės įvairialypį poveikį besivystančioms rinkoms. Viena vertus, tai paskatins brangti žaliavas ir pasaulio ūkio plėtrai suteiks daugiau stabilumo. Kita vertus, JAV sprendimas toliau didinti bazines palūkanų normas privers Europos centrinius bankus imtis apribojimo strategijos, o stiprėjantis doleris didins skolininkų, paėmusių paskolas JAV valiuta, naštą. Per pastaruosius metus pagrindiniai daugelio besivystančių šalių ekonomikos rodikliai pagerėjo, ir tai sumažino galimos finansų krizės riziką.

Per pastaruosius metus pagrindiniai daugelio besivystančių šalių ekonomikos rodikliai pagerėjo, ir tai sumažino galimos finansų krizės riziką.

2016-ųjų pabaigoje euro zonos ūkis šiek tiek pasistiebė. Tačiau šiemet ES laukia rimti iššūkiai: rinkimai Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES proceso pradžia bei Italijos referendumo padariniai. Pastarosios šalies politinis nestabilumas gali sukelti bankų krizę.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir Japonijos bei Anglijos bankai, ieškos įvairių būdų, kaip paskatinti ekonomikos plėtrą. Po gana ilgo nulinių palūkanų normų laikotarpio ir tebesant neigiamoms palūkanoms centriniai bankai vis dar nedrįsta keisti kurso. Tačiau, daugumos ekspertų nuomone, stiprėjantis doleris turėtų suteikti teigiamą impulsą Senojo žemyno ekonomikai. Tarp optimistinių tendencijų minimos ir Europos centrinio banko obligacijų supirkimo programos plėtra, taip pat silpnesnis euras turėtų paskatinti eksportą ir infliaciją. ECB vadovas Mario Draghi prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP augs 1,7 proc. Vis dėlto Jungtinės Karalystės ekonomika 2017-aisiais, palyginti su 2016 m., dar labiau lėtės.

Kinijos ūkio plėtra toliau mažins apsukas, nes traukiasi statybos ir automobilių gamybos sektoriai. Pekinas susirūpinimo dėl nekilnojamojo turto rinkos burbulo formavimosi, todėl ėmė stabdyti rėmimo programas. Neigiamus tokio sprendimo padarinius pajus ne tik statybos sektorius, bet ir sunkioji pramonė. Kinija turi ir kitų problemų, tokių kaip kapitalo nutekėjimas, eksporto, investicinės veiklos ir mažmeninės prekybos mažėjimas. Apie sunkumus signalizuoja ir juanio kursas, kuris siekia 2008-ųjų lygį. Taigi, Kinijos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 6,5 proc.

Po OPEC susitarimų mažinti naftos gavybą juodojo aukso kaina pajudėjo aukštyn. Tačiau eksportuotojų susitarimus reikėtų vertinti atsargiai, nes ir anksčiau būta atvejų, kai OPEC narės nevykdė savo įsipareigojimų. Tikėtina, kad augančios kainos paskatins JAV didinti gavybą. Tai gali išauginti naftos pasiūlą ir kartu sumažinti pasaulines žaliavos kainas.

Sustiprėjęs JAV doleris šiemet turėtų dar labiau brangti. Ekspertų vertinimu, metų pabaigoje euras su JAV valiuta pasieks paritetą. Japonijos jena toliau silpnės dolerio atžvilgiu, o besivystančių šalių valiutų kursai turėtų kristi lėčiau nei 2016-aisiais, bet tai vis tiek skatins infliaciją. Tikėtina, kad JAV toliau didins bazines palūkanų normas, ir tai taps pavyzdžiu besivystančioms rinkoms.

Jeigu šiemet kiltų rimtesnių nesutarimų dėl tarptautinės prekybos, JAV, Kinijos ir kitų valstybių ūkių plėtra sulėtėtų. Ją neigiamai gali paveikti ir visame pasaulyje stiprėjantys antiglobalistų bei euroskeptikų judėjimai.

Dmitrij Karpin yra „TeleTrade-DJ International Consulting Ltd“ atstovybės Lietuvoje vyriausiasis analitikas

Panaudota medžiaga ir pateikti svarstymai skirti šviesti ir informuoti. Jie neturėtų būti suprasti ir panaudoti kaip įmonės „TeleTrade“ investicinės rekomendacijos. 

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų