Rimantas Stanevičius

Pagaliau permainos

Pagaliau permainos

Nors Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas (DK) įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d., jau dabar netyla diskusijos dėl jame numatytų pakeitimų ir naujovių. Naujasis DK geriau atspindi esamą darbo aplinką, yra modernesnis, ir tai sudaro palankesnes sąlygas visiems darbo rinkos dalyviams.

Šiandieniuose debatuose dėl DK neretai lieka už kadro tai, kad jis, ko gero, pirmą kartą bando pasakyti ne pačią populiariausią tiesą. Vienintelė garantija darbuotojui šiuolaikinėje ypač dinamiškoje darbo rinkoje yra jo žinios ir įgūdžiai, arba dar kitaip vadinama kvalifikacija. Suprantama, kad šitai žmogus gali įgyti tik pats. Nors teisės aktai, valdžios įstaigos ir net darbdavys jam gali padėti. Būtent šią kertinę tiesą naujasis DK ir bando įgyvendinti.

Tad, užuot ginčijęsi, kiek išeitinių ir už kokį stažą reikia mokėti, geriau pagalvokime, ką žmogus veiks darbo rinkoje išdirbęs vienoje įmonėje, tarkim, 20 metų ir gavęs 6 mėnesių išeitinę (priklausančią pagal dabartinį reguliavimą). Liūdna tiesa tokia, kad vienoje įmonėje 20 metų išdirbęs žmogus neretai tampa gana nepatraukliu kandidatu šiandienėje nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje. Nepaisant to, dabartinė išeitinių išmokų struktūra kaip tik ir skatina kuo ilgiau likti vienoje darbo vietoje. Tad ar tikrai protinga nustatyti kad ir 6 atlyginimų išmoką, jei jos kaina yra ilgalaikis nedarbas?

Vienoje įmonėje 20 metų išdirbęs žmogus neretai tampa gana nepatraukliu kandidatu šiandienėje nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje.

Kita medalio pusė šiuo klausimu yra tai, kad dabartines išeitines gauna labai maža darbuotojų dalis (dažniausiai, deja, darbo santykiai baigiasi „savo noru“ arba suėjus terminui, kai jokios išmokos nepriklauso). Kad ir kaip tai būtų nepopuliaru, galima tik retoriškai klausti, kam iš tikrųjų linki gero asmenys, sakantys, kad šios išmokos turėtų būti kuo didesnės?

Be to, naujasis DK suteikia žmonėms daugiau laisvės įgyvendinti savo ambicijas darbo rinkoje. Šie pakeitimai suteikia darbuotojams priemones, kuriomis pasinaudoję jie gali tapti dar paklausesni Lietuvos, o gal net ir užsienio rinkoms. Naujajame DK atsirado straipsnis, kuriame numatoma, kad darbdavys turi suteikti galimybes darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir profesionalumą, atsižvelgdamas į besikeičiančią verslo, profesinę ar darbo aplinką. Tai neįkainojama galimybė, svarbi tiek darbdaviui, nes jam būtina turėti kvalifikuotus darbuotojus, tiek darbuotojui, nes jam sudarytos sąlygos tobulėti profesiniame gyvenime.

Į Lietuvą ateina vis daugiau užsienio investuotojų, kurie daug dėmesio kreipia ir į darbo santykių reglamentavimą. Kol kas sulaukdavome nemažai kritikos, tačiau naujasis DK yra didelis žingsnis į priekį, kuris subalansuos darbdavių ir darbuotojų teises. Tarptautiniai investuotojai, įsitvirtindami Lietuvos darbo rinkoje, sukuria daug naujų darbo vietų ir taip ją užpildo. Todėl skatinant sveiką darbo rinką būtina suteikti daugiau lankstumo tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. DK peržiūrėtos terminuotosios darbo sutartys jau teikia daug vilčių. Atrodo, kad bus aiškiau dėl jas pasirašiusių žmonių atleidimo. Nors iš viso įmonėje jų bus galima sudaryti tik 20 proc., tai nemažas skaičius. Kitas svarbus žingsnis – modernesnis darbo laiko sureguliavimas (įskaitant viršvalandžių klausimą). Jei žmogus nori dirbti ir užsidirbti, kodėl šalims nesuteikti galimybės tai įforminti skaidriai ir, žinoma, už tai skaidriai atsiskaityti.

Tikimasi, kad tokie DK pakeitimai turės daug teigiamos įtakos, ir netolimoje ateityje sulauksime dar daugiau naujų investuotojų, kurie sukurs darbo vietų ir užtikrins darbo užmokesčio augimą, juk darbuotojui gerokai svarbiau gauti didesnį atlyginimą dabar negu didesnę išeitinę išmoką po 20 metų. Norint įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti praktiškai, tereikia prisiminti dabartinę padėtį informacinių technologijų rinkoje. Būtent dėl ateinančių užsienio investicijų šios profesijos darbuotojai yra vieni paklausiausių (ir, suprantama, geriausiai uždirbančių) visoje rinkoje.

DK atsiranda ir „minkštųjų“ normų, kurios skatina darbdavio ir darbuotojo dialogą. Vien tai, kad pagaliau siekiama apibrėžti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, yra svarbus aspektas gyvenant modernioje visuomenėje, kurioje siekiama, kad darbuotojas dirbtų efektyviai. Todėl sąlyga, jog darbdavys turi imtis visų priemonių padėti darbuotojui vykdyti šeiminius įsipareigojimus, gali turėti daug teigiamos įtakos darbuotojo ir darbdavio santykiams.

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų