1910 m. Istorinis kadenciją jau baigusio JAV prezidento Th. Roosevelto skrydis.

Oro rezidencija

Oro rezidencija

Jungtinių Valstijų prezidentų lėktuvai – valstybės galios ir ekonomikos atspindys

Kiek daugiau nei per šimtą metų lėktuvai užsitarnavo vienos populiariausių ir patikimiausių transporto priemonių statusą. Jų atsiradimas ne tik palengvino kasdienį žmonių gyvenimą, bet ir tapo neatsiejama diplomatijos priemone, kurią vieni pirmųjų pradėjo naudoti JAV vadovai.

1910 m., jau baigęs eiti valstybės vadovo pareigas, Theodore’as Rooseveltas tapo pirmuoju JAV prezidentu, pakilusiu į orą. Tai buvo tik simbolinis skrydis virš Sent Luiso miesto, bet istorijos puslapiuose jis minimas kaip JAV lyderių kelionių lėktuvais pradžia, turėjęs įtakos diplomatijos plėtrai ir iš dalies oro pajėgoms „Air Force One“ atsirasti.

Dėmesio – prezidentas lėktuve

„Air Force One“ – tai oficialus lėktuvo identifikacijos kodas ore, kurį galima naudoti tik prezidentui esant orlaivyje. Šis šaukinys pradėtas vartoti 1953 m., bet prezidento lėktuvų eros pradžia su tam tikra nuolaida galima laikyti 1933-iuosius. Tuo metu buvo planuojama šalies vadovo orlaiviu paversti modifikuotą skraidantį laivą „Douglas Dolphin“, bet dėl techninių kliūčių jis taip ir nepakilo. Antrasis bandymas 1943 m. taip pat buvo nesėkmingas – modernizuotas amerikiečių gamybos sunkusis bombonešis „C-87 Liberator Express“ dėl prastų saugumo įverčių bei asociacijų su kariniais lėktuvais taip pat niekada nebuvo panaudotas.

Vis dėlto tie patys permainingi 1943-ieji istorijoje pažymėti ir sėkme – į Kasablankos konferenciją aptarti Antrojo pasaulinio karo manevrų Franklinas Delano Rooseveltas skrido serijiniu, leistis ant vandens skirtu „Boeing 314 Clipper“ orlaiviu ir taip tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, pabuvusiu ore. Kelionei iš JAV, kuri šiandien truktų apie 10 valandų, tuo metu prireikė keturių dienų. Sausio 11 d. kelionę pradėjęs Floridoje, ekipažas stabtelėjo Karibų jūros salyne, vėliau Brazilijoje, Gambijoje, kol galiausiai sausio 14 d. pasiekė Maroką.

Kiek daugiau nei po dvejų metų, 1945-aisiais, prezidentui F. D. Rooseveltui buvo pristatytas lėktuvas „Douglas C-54 Skymaster“. Šventąja karve pramintame naujajame orlaivyje, kitaip nei „Boeing 314 Clipper“, jau buvo įrengta miegojimo kabina, radijo telefonas ir liftas, kurio reikėjo tuo metu jau į neįgaliojo vežimėlį atsisėdusiam JAV vadovui.

Šventąją karvę 1948 m. pakeitė amerikietiškas „C-118 Liftmaster“, kurį kaip savo oro rezidenciją pasirinko Harry S. Trumanas. Tiesa, perrinktajam šalies prezidentui lėktuvo teko kiek palaukti. JAV oro pajėgų vadovybė buvo tikra, kad H. S. Trumanas pralaimės rinkimus, tad naują lėktuvą įrengė pagal, jos manymu, nugalėti turinčio kandidato Thomo E. Dewey pageidavimus.

JAV oro pajėgų vadovybė buvo tikra, kad H. S. Trumanas pralaimės rinkimus, tad naują lėktuvą įrengė pagal, jos manymu, nugalėti turinčio kandidato Th. E. Dewey pageidavimus.

„C-118 Liftmaster“ nuo prieš tai buvusių modelių išsiskyrė dizainu – turėjo užrašą „Air Force One“ ir geltoną erelio snapą, nupieštą ant lėktuvo priekio. Kiek vėliau spalva buvo pakeista į baltą, nes geltonos spalvos sudėtyje esančios medžiagos trukdė navigacijos prietaisams. Lėktuve buvo įrengtas susitikimų kambarys ir bendra kabina su 24 sėdimomis vietomis, galinčiomis transformuotis į 12 miegamų. Kitos naujovės lėktuve: keičiamo žingsnio propeleriai (leido lėktuvui judėti atbuline eiga), oro radaras, altimetras, autopilotas ir kitos tuo metu egzistavusios pažangios navigacijos bei elektroninės sistemos.

Po H. S. Trumano kadencijos JAV oro pajėgos ne kartą keitė prezidentų lėktuvus. 1953 m. Dwightas D. Eisenhoweris skraidė „Lockheed VC-121A-LO Constellation“ orlaiviu. 1958 m. prezidento kadencijai artėjant į pabaigą, oro pajėgas pirmą kartą papildė trys reaktyviniais varikliais „apginkluoti“ „Boeing 707“ (VC-137A). Beveik du kartus didesnį greitį pasiekiantis orlaivis sutrumpino kelionių laiką perpus ir taip iš dalies paskatino dažniau rinktis skristi. Spauda minėjo ypatingą šio lėktuvo detalę – oro temperatūros reguliavimo mygtuką, įrengtą ant viceprezidento Lyndono B. Johnsono stalo. Mygtukas buvo įmontuotas nusprendus, kad dažni vizitai į pilotų kabiną prašyti pakoreguoti temperatūrą trukdo susikaupti tiek pilotams, tiek pačiam politikui.

1943 m. Prezidentas F. D. Rooseveltas pakeliui namo iš Kasablankos konferencijos ore švenčia savo 61-ąjį gimtadienį.

1962 m. prezidentas Johnas F. Kennedy jau skraidė „Boeing C-137 Stratoliner“ (kiek naujesne H. S. Trumano naudota „Boeing 707“ versija). Naujasis orlaivis galėjo įveikti ilgesnius nuotolius, kaip tik tuo metu buvo atnaujinta ir lėktuvo išorė, kuri nepakito iki šių dienų. Prezidentas J. F. Kennedy ir jo žmona Jacqueline Kennedy Onassis manė, kad tuometis orlaivio dizainas yra pernelyg prabangus ir nereprezentuoja JAV. Pasamdžius prancūzų kilmės dizainerį Raymondą Loewy, buvo sukurtas naujas dizainas, kuriam idėjų semtasi iš JAV Nepriklausomybės deklaracijos. Lėktuvas garsus ir tuo, kad po J. F. Kennedy nužudymo Lyndonas Baines’as Johnsonas prisiekė valstybei būtent šiame orlaivyje.

„Boeing 747-200B“

1990-ieji žymi lėktuvų karaliumi tituluojamo modelio pasirodymą JAV prezidentus skraidinančių orlaivių „scenoje“. Valstybės vadovo pareigas einant George’ui Bushui buvo pristatytas iki dabar JAV vadovus bei aukšto rango pareigūnus skraidinantis „Boeing 747-200B“. Įsakymas pakeisti pasenusius „Boeing 707“ buvo duotas dar 1985 m. – Ronaldo Reagano administracijos laikais. Tada nutarta, kad prezidento lėktuvas privalo nuskristi bent 9700 km ir turi turėti ne mažiau nei tris variklius. Tuo metu tik du modeliai atitiko šiuos kriterijus – „McDonnell Douglas DC-10“ ir minėtasis „Boeing 747-200B“, kuris ir buvo pasirinktas kaip pagrindinis JAV vadovų skrydžiams skirtas lėktuvas.

„Boeing 314 Clipper“ – lėktuvas, skraidinęs F. D. Rooseveltą į Kasablankos konferenciją.

Skraidančiais Baltaisiais rūmais pramintas modelis mokesčių mokėtojams atsiėjo nemažą sumą. Iš viso pagaminti du orlaiviai, o vieno jų kaina siekė apie 325 mln. JAV dolerių (beveik 8 kartus daugiau nei serijinis modelis). Kodėl tiek daug? Visų pirma, prezidento lėktuvas smarkiai skiriasi nuo serijinio modelio tiek interjeru, tiek techninėmis ypatybėmis. Orlaivio patalpų plotas – apie 370 kv. m. Jame įrengta nemažai darbo kambarių, tarp kurių ir operacine galintis virsti darbo kabinetas. Operacinė niekada nebūna tuščia – su prezidentu visada skrenda gydytojas ir seselė.

Skraidančiais Baltaisiais rūmais pramintas modelis mokesčių mokėtojams atsiėjo nemažą sumą. Iš viso buvo pagaminti du orlaiviai, o vieno jų kaina siekė apie 325 mln. JAV dolerių.

Pačiame orlaivio priekyje įrengtas šalies vadovo darbo kambarys, todėl nenuostabu, kad ši vieta neretai vadinama Baltaisiais rūmais. Orlaivis gali skraidinti iki 77 keleivių. O serijinis modelis, priklausomai nuo komplektacijos, – apie 500. Mažas keleivių skaičius leidžia lėktuvui pasiekti geresnius techninius parametrus ore ir užtikrina, kad joks keleivinis orlaivis neturėtų nė menkiausios galimybės prie jo priartėti. Juoba kad tai daryti nebūtų labai protinga – bet koks išpuolis prieš „Air Force One“ lėktuvą traktuojamas kaip ataka prieš JAV.

1963 m. L. B. Johnsonas duoda prezidento priesaiką „Boeing C-137“ lėktuve.

Be išskirtinio vidaus interjero, lėktuvas pasižymi ir daugybe technologinių naujovių. Orlaivyje įrengta radarų bei radijo ryšio klaidinimo sistema, priešlėktuvinių raketų išvengti padedantys įrenginiai, nesusekama telefono bei interneto linija ir daug kitų naujovių. Visiems įrenginiams sujungti panaudota apie 383 km ilgio laidų – tai du kartus daugiau nei paprastame „Boeing 747-200B“. Visi laidai izoliuoti nuo atominių elektromagnetinių bangų ir kitokio išorinio poveikio. Pagrindinė priežastis – galimybė valdyti orlaivį kilus branduoliniam karui.

Lėktuvas nesustojęs gali nuskristi kiek daugiau nei 12 600 km (įveikti trečdalį Žemės rutulio), tačiau prireikus ore sugebėtų išsilaikyti nors ir visą parą – jam degalų galima papildyti virš žemės. Verta pabrėžti, kad visi šie įrenginiai smarkiai padidino orlaivio eksploatacijos kainą. Viena skrydžio lėktuvu valanda kainuoja apie 210 tūkst. JAV dolerių.

Tarnybai ruošiamas „Boeing 747-8“

Nors į daugiau nei 27 metus prezidentus skraidinantį „Boeing 747-200B“ daug investuojama ir jis nuolat atnaujinamas, yra planų 2024 m. orlaivį pakeisti. Pagrindinė priežastis – lėktuvo amžius ir kasmet vis labiau didėjančios jo išlaikymo išlaidos.

Naujaisiais Baltaisiais rūmais ore taps labai panašus, tačiau gerokai naujesnis „Boeing 747-8“ modelis. Iš pradžių šiam sprendimui smarkiai priešinosi dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jo manymu, 4 mlrd. JAV dolerių (tai – beveik pusė 2017 m. Lietuvos biudžeto) kainuojantis lėktuvas net ir JAV vadovui yra per brangus. Po neilgai trukusių derybų prezidentas ir jo komanda rado išeitį – nuspręsta įsigyti du „Boeing 747-8“ iš bankrutavusios vienos didžiausių Rusijos oro bendrovių „Transaero“. Šie orlaiviai taip ir nebuvo pradėti eksploatuoti bei šiuo metu yra saugomi Mohavių dykumoje siekiant juos apsaugoti nuo korozijos.

Kokiomis ypatybėmis pasižymės naujasis JAV prezidentų lėktuvas? Nors informacijos dar maža, „Boeing“ bendrovė pateikia keletą skaičių. Planuojama, kad „Boeing 747-8“ per vieną kelionę į aplinką išmes iki 12 tonų mažiau CO2 dujų negu dabartinis orlaivis, galės įveikti 1600 km ilgesnį nuotolį, pasieks iki 1055 km/val. greitį, ir tais bus greičiausias eksploatuojamas keleivinis orlaivis pasaulyje. Taip pat teigiama, kad prezidento lėktuvas gebės į orą pakelti beveik 70 tonų didesnį svorį nei pirmtakas, jo sparnai ir korpusas bus ilgesni.

2017 m. Dabartinis prezidentinis lėktuvas „Boeing 747-200“ ir D. Trumpo darbo kabinetas jame.

Ekspertai kol kas nekalba, kokios technologinės naujovės bus įdiegtos šiame orlaivyje, tačiau neabejojama, kad 2024 m. į orą pakilsiantis lėktuvas turės technologijų, kurios leis jį vadinti pažangiausiu keleiviniu orlaiviu pasaulyje.

Selfiai pigių oro vežėjų lėktuvuose

Visos diskusijos, kad Lietuvai laikas įsigyti prezidentams ir valstybei gėdos nedarantį lėktuvą, iki šiol baigdavosi tokio pirkinio kainos aptarimu. Bet šalies vadovė Dalia Grybauskaitė savo fotoarchyve bent jau turi nuotraukų, kokių JAV vadovai nė nesapnavo, – darytų pigių oro vežėjų lėktuvų salonuose.

Visgi užsienio vizitams prezidentė naudoja ir vieną iš trijų Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų transportinių lėktuvų „C27J Spartan“. Nors pagrindinė 2006 m. įsigytų orlaivių funkcija yra gabenti krovinius ir kareivius, juose gali būti įrengiamas VIP modulis svarbiems asmenims skraidinti. Lėktuvai gali pasiekti iki 550 km/val. greitį, gabenti iki 50 žmonių, be krovinio nuskristi iki 6000 km ir 8 valandas išsilaikyti ore. Išskirtinė „Spartan“ ypatybė – tokios klasės modeliams nebūdingas didelis manevringumas. Lėktuvas geba apsisukti 360 laipsnių kampu aplink savo ašį, atlikti mirties kilpą ir trumpą laiką kilti 90 laipsnių kampu. Verta paminėti, jog tai vienintelis orlaivis krovininių lėktuvų klasėje, galintis, galintis pasiekti 3 g gravitacinę jėgą, kurios užtenka, kad fiziškai nepasiruošęs žmogus prarastų sąmonę. Tokie orlaiviai eksploatuojami keturiolikoje valstybių. Nuo 2007 iki 2012 m. tai buvo pagrindiniai JAV kariuomenės Jungtinės krovinių programos lėktuvai.

Lietuvos prezidentės skrydžiai pigių oro linijų bendrovių lėktuvais gali atrodyti tik populistinis triukas, bet, kad ir kaip būtų, tokios kelionės iš tiesų gali prisidėti taupant valstybės pinigus. Kaip teigiama JAV agentūros „Convergent Performance“ analizėje, valanda skrydžio C-27J lėktuvu, skaičiuojant tik degalų sunaudojimą, kainuoja apie 3000 JAV dolerių.

Nors „Spartan“ techniniai duomenys yra geri ir orlaivis patikimas, nereikia pamiršti, kad tai yra krovininis lėktuvas. Ir nors D. Grybauskaitė niekuomet viešai nekritikavo šio orlaivio, prezidentas Valdas Adamkus negailėjo jam aštrių žodžių. Jis teigė, jog dėl variklių skleidžiamo didžiulio triukšmo skrendant neįmanoma net susikalbėti.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų