(Scanpix nuotr.)

Oi, netyčia!

Oi, netyčia!

Ne visos stichinės nelaimės yra natūralios. Didelė dalis jų kyla dėl žmonių ūkinės veiklos.

Teiginys, kad gamtos katastrofos tiesiogiai susijusios su klimato kaitos sukeliamais pokyčiais, mokslininkams abejonių nekelia jau seniai. Pliki skaičiai rodo, jog pasaulinei temperatūrai kylant didėja ir stichinių nelaimių sukeliami nuostoliai. Bet kai kurios gamtos katastrofos kyla dėl žmonių neatsakingumo.

Natūralus nenatūralumas

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) tyrėjai pateikia scenarijus, kaip klimato pokyčiai sudaro sąlygas formuotis stichiniams reiškiniams. Dėl žmonių ūkinės veiklos atmosferoje daugėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kyla pasaulinė temperatūra. Todėl mažėja temperatūrų skirtumas Žemės poliuose ir per pusiaują, o atmosfera prisipildo daugiau drėgno oro. Tai, mokslininkų teigimu, ypač skatina formuotis audras ir uraganus: stiprėja vėjas, kyla vis didesnės audros, potvynių vanduo užlieja ar gaisrai išdegina vis didesnius plotus.

Gaivališkiems reiškiniams kylant dažniau ir padarant vis daugiau žalos, ne vien mokslininkai, bet ir politikai pripažįsta, kad tik pristabdžius klimato kaitą pavyktų išvengti dar didesnių nelaimių.

Gamtos katastrofos kerta tiek skurdžioms šalims, tiek ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms. Pirmosios neturi lėšų miestams sutvirtinti, pylimams įrengti ar kitaip žalai sumažinti.

Antrosioms tenka apmokėti ekonomines, socialines ir politines stichinių nelaimių sąskaitas. Siekiant sušvelninti padarinius, 2015 m. pasirašytas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos. Juo šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios labiausiai veikia klimatą, emisiją.

O gal niekas nepastebės…

Svarbi ir kita medalio pusė. Apstu atvejų, kai stichinės nelaimės iš tikrųjų buvo tiesiogiai sąlygotos žmonių aplaidumo ar nesugebėjimo tinkamai įvertinti galimus padarinius.

Viena tokių nutiko 1963 m. spalį, kai, pildant Vajont Dam vandens rezervuarą Italijos Alpėse, 270 mln. kub. metrų kalno nuošliauža sukėlė 150 metrų cunamį. Šis sunaikino penkis kaimus ir pražudė daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. 262 metrų aukščio rezervuaro siena vandens bangą atlaikė, tačiau kalno šlaitas nuslinko. Paaiškėjo, jog nelaimė įvyko vietos valdžiai atsisakius pripažinti įrodymus dėl Toko kalnų nestabilumo ir įspėjimus dėl galimos katastrofos.

2015 m. didelė Pietų Azijos dalis buvo užklota dūmų uždangos, kai dešimtys tūkstančių miškų Indonezijoje paskendo liepsnose. Nukentėjo ne tik gamta, žmonėms sutriko sveikata, buvo uždarytos mokyklos ir oro uostai. Iš pradžių teigta, jog sausą orą nulėmė klimato fenomenu laikomas reiškinys El Niño – nepastovi šiltoji srovė Ramiajame vandenyne: rytinė jo dalis įšyla, o prie Australijos ir Indonezijos krantų vandens temperatūra nukrinta. Tai sukelia ekstremalias sausras.

Nelaimių būtų galima išvengti arba bent sumažinti jų nuostolius, jei kiekvienoje grandyje – stebėjimo, vertinimo ar pagalbos suteikimo – neliktų nuostatos, kad viskas išsispręs savaime.

Vėliau paaiškėjo, kad nedidelės miško teritorijos buvo deginamos specialiai, siekiant jas išvalyti. Tokių nelaimių būtų galima išvengti arba bent sumažinti jų nuostolius, jei kiekvienoje grandyje – stebėjimo, vertinimo ar pagalbos suteikimo – neliktų nuostatos, kad viskas išsispręs savaime.

Laikas suprasti

Baigdamas vizitą Kolumbijoje ir stebėdamas padėtį uragano Irmos nusiaubtose Jungtinėse Valstijose, popiežius Pranciškus sakė, jog atsakomybę dėl patiriamos žalos turi prisiimti kiekvienas: „Nedidelę ar didelę moralinę atsakomybę… Ir vertinti ją privalo rimtai.“

Žmonių skaičius pasaulyje nuolat auga. Taip pat didėja paslaugų, vis labiau urbanizuotų gyvenamųjų ar ūkinei veiklai pritaikytų erdvių poreikis. Biurokratinės ar verslo organizacijos, siekdamos sumažinti sąnaudas ir efektyviai išnaudoti turimus išteklius, ne visuomet tinkamai pasveria galimus padarinius žmonių sveikatai ar valstybių ūkiams. O labiausiai dėl to gali nukentėti visai nieko bendra su minimais procesais neturinčios trečiosios šalys.

Skaičiai ir faktai apie klimato kaitą ar stichinių nelaimių poveikį dažnai būna iškalbingi. Reikia išmokti juos tinkamai įvertinti.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų