(Getty Images nuotr.)

Nusikaltimai ir rašalas: ką byloja nuteistųjų tatuiruotės?

Nusikaltimai ir rašalas: ką byloja nuteistųjų tatuiruotės?

XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje Frankas, neseniai paleistas iš kalėjimo, kreipėsi pagalbos į Los Andželo jėzuitų dvasininką Gregory Boyle’ą. Vyrui nesisekė rasti darbo dėl margos praeities. Turbūt nepadėjo ir ant kaktos ištatuiruoti žodžiai „FUCK THE WORLD“.

Tėvas G. Boyle’as priėmė Franką į kepyklą, kurią įkūrė siekdamas duoti darbo žmonėms, bandantiems pasitaisyti. Taip pat surado gydytoją, kad padėtų nuo veido pašalinti nihilistinio maišto išraišką. Kepykla buvo pradžia, vėliau susiformavo dabartinė pelno nesiekianti organizacija „Homeboy Industries“, kuri Jungtinėse Valstijose tapo didžiausiu gaujų reabilitacijos centru. Jame šimtai buvusių nusikaltėlių grupuočių narių gali gauti darbo ir kitų paslaugų. Nemokama tatuiruočių šalinimo paslauga organizaciją garsina labiausiai.

Tokios programos plinta visose JAV. Maždaug už kilometro nuo „Homeboy“ veikia Los Andželo apygardos kalėjimas „Twin Towers“, kurio įnamiams už gerą elgesį siūloma nemokamai pašalinti tatuiruotes dar neišėjus į laisvę. Procesas skausmingas (vienas buvęs nuteistasis pasakoja, kad tarsi gautum degančia gumine juosta), gali trukti mėnesius, reikia ne vieno seanso. Bet daugelis sutaria, jog už galimybę pasikeisti asmeninius, bet viešai matomus užrašus ant odos verta mokėti skausmu.

Pakalbėjus su kaliniais aiškėja, kad asmeniški dalykai kartais – svarbiausia. Paklaustas, kodėl jis staiga panoro pašalinti buvusios merginos vardą, „Twin Towers“ kalintis Edwardas Marronas dalykiškai atsakė, kad jo „vaiko motinai jis nepatiko“. (Ant kairės rankos ištatuiruoto kitos buvusios meilės vardo beveik nematyti per jį dengiantį medžio piešinį.) Kitiems tiesiog nepatinka nekokybiškas kalėjimo menas – vienas nuteistasis nori atsikratyti „Pittsburgh Steelers“ tatuiruotės, kad galėtų tokią pat pasidaryti pas profesionalą.

Pastangos atsikratyti tatuiruotės gali reikšti daugiau, nes, nelikus seno piešinio, neretai pasikeičia kitų požiūris į tave.

Tačiau pastangos panaikinti tatuiruotę gali reikšti daugiau, nes, nelikus seno piešinio, neretai pasikeičia kitų požiūris į tave. Kai tie kiti yra teisėjai ar potencialūs darbdaviai, toks sprendimas tikriausiai duos naudos, o patekus į buvusių gaujos bendrų akiratį veikiausiai kils pavojus. Turbūt svarbiausia, kad atsikratęs tatuiruočių save gali imti vertinti kitaip.

Asmeniški dalykai yra ir statistika

Tatuiruotės pasirenkamos (arba apsisprendžiama jas pašalinti) dėl konkrečios reikšmės asmeniui. Bet dėl tatuiruočių paplitimo tarp JAV kalinių iš principo turėtų būti įmanoma suformuluoti bendras taisykles, ką žmonės sako piešiniais ant kūno, ir biografinę arba elementarią grafinę tokio meno reikšmę papildyti statistine. „The Economist“ nusprendė pasidomėti, ką galima sužinoti apie nusikaltėlių gyvenimą pagal tatuiruočių tipus ir skaičių.

Dažno valstijos kalėjimo tinklalapyje yra vieša kalinių duomenų bazė su paieškos funkcija. Joje paprastai pateikiami tokie duomenys kaip vardas, pavardė, ūgis, svoris, kilmė, kriminalinė istorija, kartais nurodomos ypatingos žymės, įskaitant tatuiruotes. Įspūdingiausią duomenų bazę (mūsų tikslams) turi Floridos pataisos departamentas (FPD). Pateikiama informacija apie visus 100 tūkst. šiuo metu Floridos valstijos kalėjimuose esančių žmonių, ją galima atsisiųsti. Detalizuojami ypatingi požymiai, nurodoma tautybė, amžius, padaryti nusikaltimai. Suvedęs kelias eilutes kodo sužinosi apie konkretaus Floridos kalinio tatuiruotes ir jomis papuoštas kūno vietas.

(Vida Press nuotr.)

Iš šių duomenų aiškiausiai matyti tai, kad tatuiruotės labai populiarios. Trys ketvirčiai Floridos kalėjimų įnamių turi bent vieną tatuiruotę, o mediana – nuteistasis su trimis. Duomenys taip pat patvirtina, kad nusikaltėlių tatuiruotėms daug įtakos turi karta: iki 35-erių piešinių ant kūno turi net 85 proc. nuteistųjų, o tarp 55 metų ir vyresnių – tik 43 proc. Plačiojoje visuomenėje šis rodiklis siekia 23 proc. Dauguma tatuiruočių nėra aiškiai susijusios su nusikaltėlių pasauliu. Populiariausia išsirašyti vardus, piešti gyvūnus, mitinius padarus (drakonai ir vienaragiai – ypač madingi) ir tokius krikščionybės simbolius kaip kryžiai, rožinio karoliukai, citatos iš šventraščio.

Duomenų bazėje nerasi daug nuteistųjų su atvirai kriminaliniais piešiniais. Antai 15 proc. kalinčių baltųjų buvo išsitatuiravę širdį ir tik 3 proc. – ką nors susijusio su baltųjų viršenybės judėjimu. Kai kurios tatuiruotės atspindi atgailą – bent 117 kalinių puošia įvairios frazės „Mother tried“ („Mama bandė“) variacijos. Atrodo, kad 31 Floridos kaliniui, išsitatuiravusiam „Fuck the police“, labai patinka hiphopo grupė NWA. Yra ir su humoru – bent septyni kaliniai ant penių turi užrašą „Your name“ („Tavo vardas“).

Įvairuoja skirtingų demografinių grupių pasirenkamos tatuiruotės. Nestebina, kad kalintys baltieji dažniau pageidauja su baltųjų viršenybės judėjimu susijusių vaizdų: svastikų, geležinių kryžių ir pan. Ispanakilmiai, užaugę katalikiškose šeimose, mėgsta krikščioniškus vaizdus, antai populiari Mergelės Marijos tema. Juodaodžiai mieliau tatuiruojasi žodžius, tokius kaip „Precious“ („Brangenybė“), renkasi šūkius iš gaujų gyvenimo. Įkalintoms moterims priimtiniau drugeliai, širdys, priminimas, kad ir tai praeis („This too shall pass“), užrašą „Boss bitch“ („Vyriausioji kalė“) ant vyro kūno taip pat nedažnai išvysi. Pastarieji dažniau tatuiruojasi tiesiogiai su įkalinimu susijusius vaizdus, tarkime, grotas ar sargybos bokštelį.

Jei piešiniai ant kūno priklauso nuo žmonių tautybės ir lyties, gal jie susiję ir su padarytais nusikaltimais? Remdamasis FPD duomenimis, „The Economist“ sudarė kelis statistinius modelius – pagal nusikaltėlio demografinę grupę ir pasirinktas tatuiruotes bando nuspėti tikimybę, ar jis padarė konkretų nusikaltimą (žr. lentelę).

Analizė rodo, kad tatuiruočių skaičiumi pirmauja turtinius nusikaltimus ir disponavimo ginklais pažeidimus padarę asmenys, o seksualiniai nusikaltėliai, ypač nuteisti už pedofiliją, jų paprastai turi mažiausiai. Beje, tikimybė, kad kalinys su bent viena tatuiruote kali už žmogžudystę, buvo 9 proc. mažesnė, palyginti su jų neturinčiais. Tatuiruočių ant galvos ar veido atveju ši tendencija dar ryškesnė – tikimybė, kad toks kalinys yra žmogžudys, mažesnė apie 30 proc. Panašūs ryšiai tarp nubaustų už smurtą artimoje aplinkoje. Šios sąsajos išlieka ir kontroliuojant amžiaus, rasės bei lyties poveikį.

Kai kurie su belange susiję motyvai populiaresni tarp ramesnių kalinių. Pavyzdžiui, laikrodžiai be rodyklių, kalėjimo sienos ir voratinkliai, įkūnijantys nuobodžiai slenkančias dienas, arba dažna tatuiruotė su komedijos ir tragedijos kaukėmis bei užrašu „Laugh now, cry later“ („Juokis dabar, verk vėliau“). Tokias tatuiruotes sieja teigiamas ryšys su smulkiais pažeidimais, neigiamas – su nužudymais.

Krikščioniškomis tatuiruotėmis (vaizdais ar ištraukomis iš šventraščio) pasidabinę kaliniai išties atrodo esantys doresni. Tikimybė, kad jie bus žmogžudžiai, yra 10 proc. mažesnė, palyginti su netatuiruotais nuteistaisiais (rezultatas galioja ir kontroliuojant ispanakilmių bei kitų kalinių padarytų nusikaltimų skirtumus). Vis dėlto, nors dievotieji gali būti gerėlesni, velnio sekėjai nėra akivaizdžiai blogesni. Iš kūną dabinančių pentagramų arba šėtono portretų neišeina daryti statistiškai reikšmingos prognozės apie polinkį žudyti.

Krikščioniškomis tatuiruotėmis (vaizdais ar ištraukomis iš šventraščio) pasidabinę kaliniai išties atrodo esantys doresni.

Kriminologas Kevinas Watersas iš Šiaurės Mičigano universiteto, anksčiau dirbęs Narkotikų priežiūros administracijos agentu, pabrėžia, kad, išmokus skirti, kurios tatuiruotės yra grynai estetinės, o kurios šį tą rodo, teisėsaugai gali būti lengviau atsijoti išties užkietėjusius nusikaltėlius nuo tokiais apsimetančių – gaujų nariai kreivai žiūri į prašalaičius, naudojančius jų simboliką. Ką galima sužinoti apie kalinį iš tatuiruočių, susijusių su nusikalstamumu pasauliu?

Floridos kalėjimuose dažnai išvysi tris taškus, ištatuiruotus tarp nykščio ir rodomojo piršto, populiariausius tarp ispanakilmių. Tai žodžių „mi vida loca“ („beprotiškas mano gyvenimas“) kodas. Tikimybė, kad tokią tatuiruotę turintis žmogus sėdi už žmogžudystę, didesnė net 45 proc. Gaujos „Latin Kings“, didžiausios Floridoje, nariai tatuiruojasi penkių smaigalių karūną arba raides ALKN („Almighty Latin King Nation“ – „Visagalė lotynų karalių nacija“). Mūsų analizė rodo, kad tokias tatuiruotes turi itin pavojingi kaliniai. Tikimybė, kad jie žudikai, 89 proc. didesnė.

Pilka ir juoda tiesa

Nacistine simbolika labiausiai išsiskiria kalinčios baltųjų gaujos, bet jos nevengia ir klasikinių europietiškų vaizdų nuo keturlapio dobilo iki vikingų ženklo valknuto – trijų susipynusių trikampių. Galbūt dėl paplitimo pagal baltųjų viršenybės simboliką sunkiau nuspėti, ar žmogus sėdi už žmogžudystę, skirtingai nei kai kurių kitų tatuiruočių atvejais. Vis dėlto nustatėme, kad tikimybė tokius simbolius išsitatuiravusiam kaliniui būti žudiku yra 19 proc. didesnė.

Atsidūrus kalėjime, gebėjimas iš kameros draugo odos suprasti jo „pasiekimus“ tikrai praverčia. Bet politikos formuotojams galbūt svarbiau tai, ką tatuiruotės byloja apie ateitį, o ne apie praeitį. Beveik pusė stebimų teistųjų, paleistų iš federalinių įkalinimo įstaigų, taip pat trys ketvirčiai išėjusių iš valstijų kalėjimų, nepraėjus nė penkeriems metams vėl atsiduria areštinėje. Liūdna, bet pagal demografinius duomenis lengva nuspėti recidyvizmą. Federaliniu mastu tikimybė, kad į laisvę išėję vyrai po aštuonerių metų vėl bus areštuoti, 43 proc. didesnė, palyginti su moterimis. Afroamerikiečių grupėje ji – 42 proc. didesnė nei baltųjų, o nebaigusių vidurinės atveju triskart didesnė nei turinčių aukštojo mokslo diplomą.

Koks vaidmuo tenka tatuiruotėms? 2013 m. paskelbtame tyrime K. Watersas kartu su Williamu Balesu ir Thomu Blombergu analizavo Floridos nuteistųjų recidyvizmo ir tatuiruočių ryšį. Jie nustatė, jog kontroliuojant demografinių duomenų ir padarytų nusikaltimų poveikį tikimybė, kad tatuiruoti kaliniai vėl bus pasodinti už žiaurų nusikaltimą, buvo 42 proc. didesnė. Vėliau kitą tyrimą atlikusi Kaitlyn Harger, dabar dirbanti Floridos Įlankos Pakrantės universitete, priėjo išvadą, kad į laisvę išėję tatuiruoti buvę nuteistieji jau po 2,4 metų gali vėl atsidurti belangėje, o neturinčių tatuiruočių atveju rodiklis siekia 5,8 metų. Ypač ryškiai išsiskiria piešinių ant veido ir plaštakų turintys asmenys.

Atlikta duomenų iš Floridos kalėjimų analizė patvirtina ankstesnius tyrimus. Nustatėme, kad iš 60 tūkst. kalėjusių pirmą kartą, išleistų 1998–2002 m., 45 proc. vėliau vėl buvo patupdyti už grotų. Tatuiruotės leidžia nepagrįstai veiksmingai prognozuoti recidyvizmą. Nustatėme, kad iš vėl sėdusių nusikaltėlių 75 proc. turėjo piešinių ant kūno. Iš buvusių nuteistųjų, kurie nebepakliuvo į kalėjimą, tik 30 proc. puošėsi tatuiruotėmis. Atrodo, kad ypač sunku ištrūkti iš gaujos. Iš kalinių, prie kurių buvo nurodyta, kad jie turi „Latin Kings“ tatuiruotę, pirmą kartą išleisti į laisvę 81 proc. bent sykį vėl atsidūrė areštinėje.

Prognozuoti gal ir įmanoma, bet sunku ir turbūt kvaila tvirtinti, kad tatuiruotės skatina recidyvizmą. Labiau tikėtina, kad ir tatuiruotės, ir recidyvizmas atspindi kažkokią kitą charakterio ypatybę ir aplinkybes. Taip pat neatrodo, kad kas nors natūraliai taptų geresniu žmogumi vien dėl piešinių nuo kūno šalinimo programų. Bet jos gali rodyti nuoširdų norą keistis (prisiminkime degančias gumines juosteles), dėl jų gali sumažėti pasitaisiusių buvusių nuteistųjų diskriminacija.

Tatuiruotėms plintant visuomenėje, švarios odos reikšmė gali menkti. Į tokį meną žiūrima vis liberaliau: idėjų kalvės „Pew Research Center“ 2010 m. paskelbtame tyrime 38 proc. 18–29 metų amerikiečių turėjo tatuiruočių, palyginti su 15 proc. 46–64 metų asmenų. Intriguojantį jų plitimo pavyzdį rodo Kalifornijos kalėjimų gaujų įtaka plačiajai tatuiruočių kultūrai.

Tatuiruotis už grotų draudžiama. Kalinių tai nesustabdo, bet jiems tenka pasukti galvas, kaip pasidabinti tokiu menu. Antai trūksta rašalo, todėl improvizuojama naudojant batų tepalą ar suodžius, gautus sudeginus kokį medvilninį audinį. Todėl menininkams tenka apsiriboti nespalvotais piešiniais.

Tatuiruotis už grotų draudžiama. Kalinių tai nesustabdo, bet jiems tenka pasukti galvas, kaip pasipuošti tokiu menu.

Tinkamų įrankių taip pat nelengva rasti, nes daryti tatuiruotę rankomis po vieną tašką – ne tik daug darbo, bet ir skausminga. Proveržis įvyko XX a. 8-ajame dešimtmetyje, Kalifornijos kaliniams sugalvojus, kaip iš kasetinių magnetolų varikliukų pasigaminti improvizuotą tatuiravimo įrankį. Su naujosiomis priemonėmis tatuiruotę kalėjime buvo galima pasidaryti greičiau, bet adata buvo tik viena, todėl išgauti storą liniją tapo sunkiau.

Šiems apribojimams susidėjus su estetiniais ispanakilmių kalėjimo gaujų jausmais, atsirado visai naujas nespalvotųjų tatuiruočių stilius. Iš plonų šiam stiliui būdingų linijų ir nespalvotos paletės buvo kuriami vaizdai, atrodantys realistiškiau, nei buvo įprasta amerikiečiams. Toks stilius netrukus pasklido po kalėjimus kitose valstijose, vėliau pasiekė išorinį pasaulį.

Freddy Negrete’as, kuris atlikdamas bausmę tapo vienu nespalvotojo stiliaus pradininkų (taip pat sukūrė „Juokis dabar, verk vėliau“ motyvą), pabrėžia, kad iš pradžių žmonės tatuiruodamiesi siekė sudaryti įspūdį, kad yra kalėję. Bet jis įtaria, jog dabar jo salone, esančiame Sanseto bulvare, besilankantys hipsteriai ir garsenybės, kuriems jis kuria tokias tatuiruotes, nieko nežino apie šio stiliaus kilmę.

Neatrodo, kad daugeliui iš jų būtų jauku susidūrus su gaujos nariais, iš kurių perimtas toks tatuiruočių stilius. Įžengę pro „Homeboy Industries“ duris, tie, kuriems neteko susidurti su kriminaliniu gyvenimu, jei atmesime kartą ar kitą viršytą greitį, jaučiasi nejaukiai. Hole stoviniuojantys tuzinai buvusių nuteistųjų, išsitatuiravusių kaukoles ir actekų karių figūras, atrodo gana grėsmingai. Kai kurių oda išmarginta nuo galvos iki kojų. Retas noriai žiūri į akis.

Bet tas duris gali būti sunku atverti ir ieškant patarimo dėl darbo, norint atsikratyti tatuiruotės arba prireikus kitos pagalbos. Darbuotojai, iš kurių dažnas pats yra kalėjęs, mielai padės, bet kriminalinis gyvenimas tikrai neskatina pasitikėti kitais. Daugelis buvusių nuteistųjų yra per daug išdidūs, kad prašytų pagalbos. Kiti įsitikinę, kad nesugebės pasitaisyti. Bet tiems išdrįsusiems kalėjimo tatuiruotės pašalinimas gali būti aukščiausia maišto išraiška.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų