Nugalėta baimė

Nugalėta baimė

Klaipėda pirmoji ryžosi įsileisti atliekų deginimo jėgainę. Paskui žengia Kaunas, o vėliau – ir Vilnius.

Bendrovės „Fortum Klaipėda“ valdomoje termofikacinėje elektrinėje vėlyvą penktadienio popietę tylu lyg miške vidurnaktį. Elektrinės pastato septintame aukšte, prilygstančiame maždaug 18-am daugiabučio, du jauni vyrai įsitaisę krėsluose stebi į eilę išrikiuotus monitorius. Patalpoje yra didelis langas, tačiau už jo atsiveriantis vaizdas nėra malonus – atliekų kalnas, kurį taršo milžiniškos plieno žnyplės. Jos sugriebia atliekų gniutulą, iškelia į palubę ir paleidžia kristi žemyn. Po to kartoja tą patį veiksmą, tik jį sviedžia į už sienos esantį liepsnojantį katilą.

Prie lango įsitaisęs trečiasis darbuotojas, mažomis svirtelėmis valdantis grėsmingai atrodantį įrenginį. Paprastai šį darbą atlieka kompiuteris, tačiau prieš savaitgalį į jėgainę atvežama daugiau atliekų, o žmonės dirba sparčiau.

Nusileidžiame žemyn į uždarą angarą, kuriame šiukšliavežiai išverčia krovinį. Žvelgiant iš apačios milžiniškos žnyplės atrodo dar grėsmingiau, nosį riečia ne itin malonus kvapas, nors važiuojant greitkeliu pro Kariotiškes dažnai jaučiamas aitresnis. Bet išsmukus pro angaro duris dvokas nebepersekioja nei jėgainės kieme, nei kitose patalpose.

Atliekomis kūrenamos elektrinės visame pasaulyje sulaukia įtarių gyventojų nepasitenkinimo, o neretai ir triukšmingesnių protestų, kuriuos dažnai pakursto populistai politikai. Toks įvaizdis nepelnytas. JAV aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, visos šioje šalyje atliekas deginančios jėgainės per metus išskiria mažiau nei 10 gramų dioksinų ir furanų. Kieme šiukšles deginantys gyventojai visos šalies mastu gamtai padaro 50 kartų didesnę žalą.

JAV atliekas deginančios jėgainės per metus išskiria mažiau nei 10 gramų dioksinų ir furanų. Kieme šiukšles deginantys gyventojai visos šalies mastu gamtai padaro 50 kartų didesnę žalą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tiesiogiai stebi uostamiestyje veikiančios jėgainės taršos duomenis, du kartus per metus matuojami dioksinai ir furanai. Tai daro konkurso būdu atrinktos bendrovės, dažniausiai vokiečių ar olandų, komisijoje dalyvauja ir gyventojų bendruomenių atstovai.

Į Klaipėdą – per Vokietiją

Suomijos bendrovė „Fortum“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo šios šalies vyriausybė, o likusi dalis prekiaujama biržoje, Lietuvoje dažniausiai siejama tik su atliekų deginimu, tačiau tai neatspindi šios įmonės veiklos – ji gerokai platesnė, nuo vėjo parkų iki atominių elektrinių, sutelkta Suomijoje, Skandinavijos ir Baltijos šalyse, projektai plėtojami Rusijoje, Indijoje.

„Fortum“ į Klaipėdą pateko nusipirkusi Vokietijos bendrovę, ketinančią Lietuvos uostamiestyje statyti atliekas deginančią jėgainę. Perimtą projektą suomiai įgyvendino per šešerius metus, ir 2013-aisiais jėgainė pradėjo veikti. „Fortum“ su vietos savivaldybėmis taip pat valdo Švenčionių ir Joniškio šilumos ūkius, kartu su „Lietuvos energija“ – prie Kauno rengiamąsi statyti termofikacinę elektrinę, kuri irgi degins atliekas. Pritilus kritikų chorui, galima aptarti Suomijos bendrovės pamokas Lietuvai – kaip sukurti šilumos tiekėjų konkurenciją ir efektyviau tvarkyti atliekas. Ir vienu, ir kitu aspektais mūsų šalis vis dar smarkiai atsilieka nuo ES senbuvių.

Pigiau nei Vilniuje

Lengviausiai apskaičiuojama „Fortum“ veiklos uostamiestyje nauda – sukurta reali konkurencija šilumos ūkyje. Dėl pastaraisiais metais smukusių dujų kainų mokesčiai už šilumą sumažėjo visoje Lietuvoje, o Klaipėdoje, sausio 1 d. duomenimis, šildymas vartotojams buvo 13 proc. pigesnis, palyginti su Vilniumi, 7 proc. – su Kaunu. „Šį efektą davė anksčiau žengti drąsūs ir teisingi žingsniai“, – žurnalui IQ sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Kaip vieną gerų sprendimų jis paminėjo bendradarbiavimą su Suomijos energetikos bendrove. Savivaldybės valdoma „Klaipėdos energija“ turi 5 proc. „Fortum Klaipėdos“ akcijų ir atstovą valdyboje, suomių bendrovei priklauso 20 proc. „Klaipėdos energijos“ akcijų.

„Neturi būti nei monopolijos, nei oligopolijos. Švedijos ir Suomijos pavyzdžiai aiškiai parodo, kad energetiką reikia plėtoti konkurencinėje aplinkoje. Gyventojas pats turi pasirinkti šildymo būdą. Centralizuotas šilumos ūkis turi būti geriausia alternatyva, jeigu to nėra, kiti argumentai neatrodys logiški“, – teigė Andrius Kasparavičius, „Fortum“ atstovas ryšiams su visuomene.

„Fortum Klaipėda“ pajamas gauna iš trijų šaltinių. Tiekėjai moka už priimamas atliekas, jėgainėje pagaminta elektros energija parduodama biržoje, o šiluma – kas mėnesį „Klaipėdos energijos“ rengiamame aukcione. „Fortum Klaipėda“ per metus gali patenkinti apie 40 proc. uostamiesčio šilumos energijos poreikio.

Pati jėgainė patiria išlaidų utilizuodama deginant susidarančias atliekas – šlaką ir pelenus, kurių dalis yra užteršti. Pastarieji išvežami laidoti į Norvegiją, o šlakas ir nepavojingi pelenai – į sąvartyną. Vakarų Europos šalyse sukauptas šlakas parduodamas kelininkams, kuris sumaišytas su asfaltu naudojamas keliems tiesti. Lietuvoje kol kas trūksta teisės aktų šiai patirčiai pritaikyti. „Tai – visiškai nauja veikla Lietuvoje, tad statant jėgainę buvo keičiami ir įstatymai. Dar ne viskas reglamentuota“, – sakė A. Kasparavičius.

Kada pavysime Estiją?

Pradėjusiai veiklą Klaipėdoje „Fortum“ teko priimti dvi sąlygas. Kad atliekos sudarytų ne daugiau kaip 70 proc. kuro ir deginti tik Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centro (KRATC) teritorijoje surenkamas atliekas. Pastarasis reikalavimas panaikintas ir dabar atliekos gabenamos iš visos Lietuvos. Pirmąją sąlygą taip pat tikimasi artimiausiu metu panaikinti.

Per metus Klaipėdos jėgainė gali sudeginti 250 tūkst. t atliekų – 2,5 karto daugiau, nei galėtų patiekti KRATC. „Fortum“ duomenimis, Lietuvoje per metus surenkama 800 tūkst. tonų deginti tinkamų atliekų – jų pakaks ir tokio pat pajėgumo prie Kauno planuojamai statyti jėgainei, ir liktų Vilniui, jei čia iškiltų atliekų deginanti elektrinė. „Tokių jėgainių trijuose didžiausiuose miestuose ir „Akmenės cemento“ gamykloje Naujojoje Akmenėje, kur taip pat deginamos atliekos, Lietuvai ir pakaktų“, – tvirtino Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas.

Eurostato duomenimis, 2012 m. beveik 80 proc. šiukšlių Lietuvoje buvo išvežama į sąvartynus. Toks atliekų tvarkymo būdas kelia didžiausią žalą aplinkai. Sąvartynuose kaupiamos atliekos išskiria metano dujas, kurios, palyginti su anglies dioksidu, aplinkai kenkia 20 kartų labiau. Dauguma buitinių atliekų (popierius, mediena, drabužiai, maistas) yra biologinės kilmės, todėl atliekas deginančios jėgainės iš dalies yra atsinaujinančiosios energijos šaltiniai. EPA skaičiuoja, kad sudeginus toną atliekų, užuot jas palaidojus sąvartyne, į atmosferą nepatenka metano kiekis, prilygstantis beveik tonai anglies dioksido.

2013 m. duomenimis, atliekos į sąvartynus visai nepateko Vokietijoje ir Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse sudarė vos 1–2 proc., padėtis Estijoje irgi daug geresnė – prieš trejus metus ten į sąvartynus vežta vos 16 proc. atliekų (žr. grafiką). Oficiali statistika apie atliekas vėluoja keletą metų, tačiau, „Fortum Klaipėdai“ pradėjus veiklą, į sąvartynus gabenamų atliekų dalis, bendrovės duomenimis, Lietuvoje sumažėjo iki 70 proc.

Europoje šiuo metu veikia apie 500 atliekas deginančių jėgainių, iš jų 83 – Skandinavijos šalyse. Atliekų tvarkymo srityje pavyzdžiu laikomos valstybės, kurios ne tik nebenaudoja sąvartynų, bet ir apskritai mažiau kaupia šiukšlių ir kuo didesnę dalį jų perdirba. „Gal estų lygio artimiausiu metu ir nepasieksime, bet pažanga jau yra. Reikia kaip įmanoma geriau rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti, o kas netinka perdirbti – sudeginti. Kito kelio nėra“, – sakė KTU profesorius G. Denafas.

—–

Didžiausias dėmesys – inovacijoms

Neseniai paskirta nauja „Fortum“ korporacijos vadovybė daug dėmesio skiria išmaniajai energetikai, žiedinei ekonomikai, atviriesiems tinklams, skaitmenizacijai, atsinaujinantiems ištekliams, tvariems šiuolaikinių miestų sprendimams. Taip pat investuojama į pradedančiąsias įmones, kurios ieško naujų būdų taupyti energiją.

Kaip panaudoti vasarą pagaminamą ir iššvaistomą šilumą, svarstoma ir Klaipėdoje. Europos šalyse prie tokių jėgainių statomi vandens pramogų parkai, „Fortum Klaipėda“ planuoja ateityje šilumą nemokamai tiekti uostamiestyje pradėtam statyti baseinui.

Daugiau leidinio naujienų