Nobelis už mėlyną šviesą

Nobelis už mėlyną šviesą

Šiųmetė Nobelio premija fizikos srityje skirta trims japonų mokslininkams Isamu Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamurai už tai, kad jie prieš du dešimtmečius išrado mėlyną šviesą galintį skleisti šviesos diodą.

Savo sprendimą komisija aiškino tuo, kad mėlynas šviestukas leido sukurti mažai energijos naudojančius baltos šviesos šaltinius ir jais pakeisti kitų technologijų lempas ar suteikti galimybę dirbtine šviesa naudotis vargingiausiuose pasaulio regionuose, kur neišplėtoti elektros tinklai.

Tiesa, diodai pasirodė gerokai anksčiau negu japonų išradimas. Pirmą matomą raudoną šviesą skleidžiantį diodą 1962 m. sukūrė amerikiečių mokslininkas Ni­ckas Holonyakas. Po kelerių metų išrasti geltonos ir žalios šviesos diodai. Šiuose šviestukuose panaudota šviesą skleidžianti medžiaga galio arsenido fosfidas. Tačiau jo pritaikyti mėlynai spalvai atkurti nepavyko ir teko ieškoti kito varianto. Praėjus 27 metams reikiamą medžiagą – indžio galio nitridą – sukūrė minėti japonai. Suderinus mėlynos ir geltonos spalvos šviestukus galima pagaminti baltos šviesos šaltinį. Nuo pat 1962-ųjų šviesos diodai sparčiai tobulėja, suformuluotas net šį procesą apibūdinantis Haitzo dėsnis, kuris teigia, kad per dešimtmetį šviesos diodų skleidžiama šviesa sustiprėja 20 sykių, o vienas liumenas atpinga 10 kartų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų