(Pixabay nuotr.)

NeYperkamieji: Vakarų Europos Y kartai namus įsigyti sunkiau nei anksčiau, Lietuvoje situacija priešinga

NeYperkamieji: Vakarų Europos Y kartai namus įsigyti sunkiau nei anksčiau, Lietuvoje situacija priešinga

Vakarų Europoje Y arba Tūkstantmečio karta, gimusi 1981‒1996 m., susiduria su sunkumais įsigydama pirmuosius būstus. Lietuviai turi savų problemų, tačiau, ekspertų teigimu, mūsų laikas skųstis dėl kainų baigėsi.

Anksčiau ir žolė buvo žalesnė ‒ sakoma apie pernelyg idealizuojamą praeitį. Vis dėlto seniau bent vienas dalykas, būsto kainos, žmonėms iš tiesų galėjo įkvėpti daugiau optimizmo. Vakarų Europoje nuolatos kalbama, kad Y kartos jaunimui įpirkti būstą yra gerokai sunkiau nei jų tėvams ar seneliams. Tai ypač ryšku šalyse, kurios pastaruoju metu pasižymėjo itin sparčiu būsto kainų augimu, pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Britų finansų institucijos „Nationwide Building Society“ duomenimis, 1983 m. būsto kainos ir pirmą kartą jį perkančių asmenų pajamų santykis Londone buvo daugiau nei 2,5 karto mažesnis nei dabar, o visoje Jungtinėje Karalystėje – beveik du kartus mažesnis. Tačiau pirkėjams netgi ne tai yra blogiausia žinia. 9‒10 dešimtmečiuose pradinė paskolos įmoka Britanijoje siekdavo apie 10 tūkst. svarų, kai dabar dažniausiai prireikia apie 50‒60 tūkst.

Panaši tendencija vyrauja ir už Atlanto. JAV būstą nuomojasi didžiausia dalis gyventojų per visą istoriją, o dažniausiai pirmojo būsto pirkėjais gyventojai tampa sulaukę 40-ies. JAV nekilnojamojo turto (NT) skelbimų paieškos milžino „Zillow“ ekspertų teigimu, pagrindinės to priežastys yra mažėjantis įperkamumas bei senesnių kartų nenoras savo būsto parduoti. Taip jų turto vertė tik auga.

Pernai viso pasaulio hipsterius papiktino australų NT magnato patarimas nustoti pirkti skrebučius su avokadu ir brangią kavą, jei nori kada nors turėti nuosavus namus.

Spręsti šią problemą siūloma įvairiai – nuo spartesnės namų statybos iki griežtesnių sąlygų perkant būstą nuomai. Netrūksta ir kaltinančiųjų išaugusius jaunuolių poreikius. Štai pernai viso pasaulio hipsterius papiktino australų NT magnato patarimas nustoti pirkti skrebučius su avokadu ir brangią kavą, jei nori kada nors turėti nuosavus namus. Vis dėlto, pasak Londone įsikūrusios organizacijos „Resolution Foundation“, trečdalis britų Y kartos jaunimo turbūt niekada neturės nuosavo būsto.

Išgelbės technologijos?

Gali būti, kad Y kartos žmonėms Vakaruose padės tai, su kuo jie praleidžia didžiąją gyvenimo dalį – technologijos. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2027 m. 10 proc. pasaulinio BVP bus sukurta naudojant blockchain (blokų grandinės) technologiją. Tai gardus kąsnis, todėl kylantys šios srities startuoliai tikisi paliesti visas turto rūšis, įskaitant ir NT. Šios turto rūšies „tokenizacija“ (virtualus turto skaidymas į dalis – „tokenus“) tiki tokie startuoliai kaip „Treehouse“, „Brickblock“, „Bankorus“ ir kiti. Gregas Van den Berghas, „Bankorus“ vadovas, pabrėžia, kad NT kartais sunku parduoti vien dėl to, kad norima jį parduoti visą, o dalytis nemėgstama. Pakeitus šį įprotį, esą būtų galima sušvelninti ir būstų neįperkamumo problemą.

„Dabar dirbti pradėję žmonės laukia 10‒20 metų, kol iš nuomininkų tampa savininkais. Ir kol jūs nuomojotės tuos 10‒20 metų, nekilnojamojo turto vertė paaugo. Pradinės įmokos, kurias reikia mokėti, Europoje siekia 20‒40 tūkstančių eurų, nors turėtų būti kur kas mažesnės. Būdas tam išspręsti būtų „tokenizacija“ – nusiperkate nedidelę dalį NT iš pirmojo atlyginimo, kartu sudarydami sutarimą su turto savininku, kad būtent jūs galėsite jį išpirkti“, – sakė jis.

Pašnekovas tikisi, kad blockchain technologija padės sukurti įsipareigojimo mechanizmą ir įgalins saugius sandėrius tarp šalių, leis atsisakyti tarpininkų, panaikinti pradinio įnašo reikalavimą, palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankui. Jis taip pat tikisi, kad tai paskatins vyresnio amžiaus žmones dažniau parduoti nekilnojamąjį turtą, perleidžiant nuosavybę ne visą iš karto, o pamažu.

Šiauliečiai galėtų skųstis, vilniečiai – ne

Nors Lietuvoje būsto kainos ir atlyginimai taip pat nestovi vietoje, kitaip nei Vakarų Europoje čia keblu nustatyti, kuriai kartai – jaunuolių ar senelių – labiau pasisekė dėl NT rinkos. „Įvairiais šalies gyvavimo laikotarpiais vyravo skirtingos politinės santvarkos, atgavus nepriklausomybę vyko daug institucinių pokyčių. Šalies finansų sektorius per kelis dešimtmečius neatpažįstamai pasikeitė. Objektyviai palyginti lietuvių galimybes įpirkti būstą iki nepriklausomybės ir iškart po jos atgavimo su šiandienos galimybėmis yra sudėtinga“, – pažymi „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Tiek bankai, tiek NT agentūros teigia, kad Lietuvoje būsto įperkamumo problemos šiandien nėra. Greičiau atvirkščiai: NT bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje būsto įperkamumas yra geriausias nuo pat 1995 m. Mažiausiai galimybių įpirkti būstą buvo 2006–2007 m., kai NT burbulas pūtėsi, maždaug 2006‒2007 m. „Vidutinis Vilniaus gyventojas už vidutinį metinį neto darbo užmokestį gali nusipirkti apie 6 kvadratinius metrus būsto. Tai yra pats geriausias rezultatas nuo 1995 m. Ankstesnės statistikos neturime. Didmiesčiuose, tokiuose kaip Šiauliai, Panevėžys, įperkamumas yra kiek suprastėjęs – apie 2000-uosius panevėžiečiai ir šiauliečiai galėjo lengviau įpirkti būstą“, – sakė Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Vis dėlto, pašnekovo teigimu, net ir toks rodiklis yra palankus perkantiesiems, mat kuo mažesnis miestas, tuo daugiau būsto galima nusipirkti. Atotrūkis tarp būsto kainų ir žmonių atlyginimų mažesniuose miesteliuose yra gerokai mažesnis – čia už vidutinį metinį atlyginimą į rankas galima nusipirkti ir 12‒14 kv. m būsto.

Nors apie 30 proc. 25‒34 m. žmonių Lietuvoje gyvena su tėvais, ši grupė šiandien yra ir didžiausi NT pirkėjai – nuperka apie 60 proc. visos būsto pasiūlos, teigiama SEB banko 2017 m. atliktame tyrime. Tai neturėtų stebinti. „Swedbank“ duomenimis, 2017 m. 35,6 proc. vyresniosios Y kartos dalies, 30‒39 m. darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, uždirbo daugiau nei 1000 eurų. Daugiau kaip 1600 eurų per mėnesį uždirbo 12,5 proc. tos pačios amžiaus kategorijos gyventojų, kai šalies mastu šis rodiklis siekė tik 7,6 proc. Pastaraisiais metais atotrūkis tik išaugo.

Nepaisant to, šiais metais Vyriausybė garsiai reiškė rūpestį dėl jaunų šeimų aprūpinimo būstu. Iš pradžių paskelbtos lengvatos jaunoms šeimoms iki 35 metų būstui regionuose įsigyti, o projektas dėl antrojo būsto apmokestinimo grąžintas tobulinti. Pristatydamas planus dėl šio mokesčio finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad viena tokio siūlymo priežasčių yra noras pristabdyti burbulų formavimąsi NT rinkoje. Pasak ministro, pastaruoju metu šalyje pradėjo stiprėti tendencija, kai būsto koncentracija pereina į turtingųjų pusę, o tai mažina jo prieinamumą jaunoms šeimoms.

Kalbinti pašnekovai mano, kad toks mokestis arba neturėtų poveikio, arba būtų daugiau neigiamas. „Tikėtina, jog šis mokestis turėtų neigiamą poveikį būsto rinkos aktyvumui ir būsto kainų augimui. Mokestinės pajamos siektų tik 11 mln. eurų, tačiau administravimas ir našta gyventojams būtų didžiulė. Kadangi mokestis būtų ne visuotinis, tai sukurtų galimybes šio mokesčio išvengti, turtą perrašant giminaičiams“, – sakė L. Galdikienė.

Dėl to taip pat gali išaugti ir nuomos kaina, jei savininkai nuspręstų mokesčius perkelti nuomininkams. S. Vagonis pastebi, kad nustatytas tarifas yra daugiau įspėjamojo pobūdžio, parodantis, ko galėtų griebtis valstybė. „Siūlomas mokestis tikrai nėra toks didelis, kad iš tikrųjų sustabdytų investuotojus į NT. Aš nemanau, kad ką nors apsunkintų 0,3 proc. vertės mokestis. Bet galbūt tai yra signalas – iš pradžių bus 0,3 proc., tada galbūt 0,5 proc., o paskui valstybė galbūt įsidrąsins ir pasiūlys 1,5 proc.“, – spėjo ekspertas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų