Vida press nuotr.

Neskęstantis laivas

Neskęstantis laivas

Torentų tinklalapio „Linkomanija“ vardas vėl minimas teisme – šįsyk svetainę įpareigota blokuoti. Ką tai reiškia autorių teisėms ir žodžio laisvei?

2003 m. įkurta „Linkomanija“ yra žinomiausias lietuviško interneto torentų tinklalapis. Platformoje prisiregistravę beveik 300 tūkst. vartotojų, o populiariausias jos turinys – žaidimai ir filmai. Pavyzdžiui, gruodį filmai „Diunkerkas“ ir „Ratai 3“ parsisiųsti po maždaug 10 tūkst. kartų.

Tinklalapį pradėję spausti muzikos kūrėjai ir jiems atstovaujanti asociacija LATGA jo vartotojus privertė sunerimti. 2017-ųjų lapkritį Vilniaus apygardos teismas patenkino prašymą šį tinklalapį blokuoti.

Tiesa, „Linkomanija“ veikia, kaip veikusi, nes tiesiogiai tai daryti įpareigoti Lietuvos interneto tiekėjai su sprendimu nesutiko ir pateikė apeliaciją. Vienos didžiausių šalies interneto tiekėjų bendrovės „Telia“ atstovė Giedrė Kaminskaitė-Salters tvirtino, kad įmonė nesupranta daugybės tokio sprendimo motyvų. „Linkomanijos“ bylą matome ne tik kaip teisinį atvejį, bet ir kaip precedentą kur kas platesniame didėjančios turinio kontrolės ir žodžio laisvės kontekste. Visų pirma, ryšio operatoriai yra tik tarpininkai. Mes vartotojų siunčiamo ir priimamo turinio netikriname ir jo legalumo nevertiname“, – sakė ji.

Tiekėjai nepatenkinti ir tuo, kad „Linkomanijos“ savininkai tarsi palikti nuošalyje – jokios baudos jiems negresia. Be to, teismo sprendimas nukreiptas tik į aštuonis pagrindinius interneto paslaugų teikėjus, nors jų Lietuvoje yra daugiau kaip 120. „Ar tai reiškia, kad mūsų tinkle šis turinys yra nelegalus, o kitur jis staiga tampa legalus?“ – retoriškai klausė bendrovės „Telia“ atstovė.

Teismo sprendimas nukreiptas tik į aštuonis pagrindinius interneto paslaugų teikėjus, nors jų Lietuvoje yra daugiau kaip 120.

LATGA taip pat pripažįsta tikėjusis apeliacijų, tačiau pasirengusi ginti savo poziciją Aukščiausiajame Teisme.

Gudrybių turi

Teisminiu būdu apriboti piratavimą mėginama nuolat. Lietuvoje buvo atvejų, kai už parsisiunčiamą turinį pinigines baudas gavo patys torentų vartotojai, taip pat teistasi su platformų savininkais. 2010 m. atsakove tapo „Linkomanijos“ administratorė bendrovė „n5“ – ją į teismą padavė „Microsoft“ dėl neteisėto produktų platinimo. Iš pradžių technologijų milžinės ieškinys buvo patenkintas – priteista 120 tūkst. litų (beveik 35 tūkst. eurų) ir įpareigota uždaryti tinklalapį, tačiau po apeliacijos 2014 m. abi šalys sutarė taikiai.

Dabar „Linkomaniją“ administruoja Seišelių salose įregistruota bendrovė, todėl teisinės galimybės uždrausti jos veiklą yra ribotos.

Ši byla ypatinga tuo, kad tai pirmas kartas, kai torentų svetainę Lietuvoje įpareigota uždaryti. Visgi net ir užblokavus esamą interneto adresą, jį galima pakeisti nauju – šiam užblokuoti vėl prireiks laiko. Panašiai draudimus apeina ir Lietuvoje uždrausti nelicencijuoti lošimų tinklalapiai.

LATGA atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas tikisi, kad toks teismo sprendimas sukurs precedentą: „Taip, tų apėjimo būdų yra nemažai, bet tai tikrai nėra priežastis nustoti kovoti. Tarkime, visų narkotikų platintojų irgi neišgaudysime, tačiau tai nereiškia, kad reikia mesti tai daryti.“

Blokavimas, kaip kovos su torentais priemonė, taikomas daugelyje Europos šalių, taip pat Rusijoje. Piratavimo tai nesustabdo, tačiau gali smarkiai apkarpyti tinklalapių lankytojų skaičių. Per keletą metų uždaryti arba užblokuoti pagrindiniai užsienietiški torentų tinklalapiai, jų adresai pašalinti iš „Google“ paieškos. Legendinis torentų pirmtakas „The Pirate Bay“ neseniai sulaukė teismo verdikto ir bus blokuojamas savo gimtinėje Švedijoje.

Galiausiai pakito ir vartotojų požiūris į interneto turinį – norimo failo nebūtina atsiųsti į kompiuterį, tad išpopuliarėjo tinklalapiai, kurie legaliai ar nelegaliai leidžia naudotis kūriniais tiesiogiai.

Klausia, kaip bus su laisve

Atmetus techninius aspektus, šis Lietuvos teismo sprendimas kelia platesnių klausimų apie atsakomybę. Interneto tiekėjai sako, kad atsakingi turėtų būti tinklo kūrėjai, LATGA nenori versti atlikėjų landžioti po tinklalapius ir ieškoti nelegaliai įkeltų savo kūrinių, o interneto bendruomenė apskritai jautriai reaguoja į bandymus blokuoti bet kokią informaciją.

Informacinių technologijų specialistas, įmonės „Infosistema“ įkūrėjas ir vadovas Marius Pareščius sako įžvelgiantis ir grėsmę žodžio laisvei. Jo teigimu, pirmiausia suinteresuotiems kūrėjams reikėtų daugiau tiesiogiai bendrauti su torentų tinklalapiais, be to, galima sugalvoti kompensavimo mechanizmų, kurie leistų pasipelnyti ir autoriams, pavyzdžiui, numatyti mygtuką „aukoti“.

Su tokia nuomone nesutinka A. Iškauskas. LATGA advokatas mano, kad autoriui, turinčiam teises į kūrinį, nereikėtų kreiptis į platformos valdytoją ir prašyti išimti kūrinį. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai torentų tinklalapiai nėra administruojami vien iš idėjos. Štai „Linkomanijoje“ galima paaukoti nuo keturių iki devynių eurų už VIP paslaugas. Jos daugiausia simbolinės ir mažareikšmės, tačiau, A. Iškausko duomenimis, ši platforma 2013–2016 m. iš vartotojų gavo daugiau nei 332 tūkst. eurų pajamų.

G. Kaminskaitė-Salters įsitikinusi, kad neteisėto turinio platinimo problemai reikėtų kur kas platesnio dėmesio, nes „Linkomanijoje“ LATGA atstovaujamų atlikėjų kūrinių nėra tiek daug. „Mūsų nuomone, elgtumės labai neatsakingai, jei tarnautume vieno advokato ar organizacijos interesams ir blokuotume jiems nepatinkančius puslapius. Reikėtų ne vienadienio vieno ar kito tinklalapio blokavimo, o priimti sisteminį sprendimą“, – mano bendrovės „Telia“ atstovė.

Nevienareikšmiškai vertinamas ir pačių torentų pobūdis – nei „Linkomanijoje“, nei kitose torentų svetainėse nepateikiamas pats kūrinys, o tik nuorodos į jį. Be to, platforma naudojama ir legaliai apsikeisti pačių kūrėjų iniciatyva – bene garsiausias jauno režisieriaus Jono Trukano atvejis, kai jis šią platformą pasirinko dviem trumpametražiams filmams platinti. Vis dėlto didžioji dalis turinio yra įstatymais apsaugoti autoriniai kūriniai.

LATGA nuomone, tam tikri tarpiniai sprendimai galėtų egzistuoti, tačiau galutinis tikslas yra platinti licencijuotą turinį. Vienas tokių sprendinių galėtų būti reali galimybė išimti kūrinį, paprašius jo autoriui. „Nelegalus turinys dedamas ir į „YouTube“ ar feisbuką, tačiau ten paprasta pranešti apie netinkamą turinį ir jis yra pašalinamas“, – skirtumą aiškino A. Iškauskas.

Greičiausiai dar ne kartą teisme susitiksiančioms šalims 2018-ieji gali būti esminiai. LATGA tikisi, kad Lietuvoje bus pradėti gerbti įstatymai, o interneto tiekėjai trokšta mažiau cenzūros.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų