(Reuters nuotr.)

Nepralaimintis R.T.Erdoğanas tampa visagaliu sultonu

Nepralaimintis R.T.Erdoğanas tampa visagaliu sultonu

Jeigu būtų rengiamas pasaulinis konkursas pagal laimėtus rinkimus, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas taptų neginčijamu ir nenugalimu sunkiasvoriu pasaulio čempionu.

Per pastaruosius 15 metų nuo tada, kai jo valdančioji partija atėjo į valdžią Turkijoje, R.T.Erdoğanas dalyvavo jau vienuolikoje visuotinių balsavimų – penkiuose parlamento rinkimuose, dviejuose referendumuose, trijuose vietos valdžios rinkimuose ir prezidento rinkimuose – ir visuose juose laimėjo.

Sekmadienį Turkijos prezidentas paskelbė apie savo pergalę dvyliktame ir neabejotinai svarbiausiame visuotiniame balsavime nuo 2002 metų, kai į valdžią atėjo jo Teisingumo ir plėtros partija (AKP). Ir tai referendumas dėl jo galių išplėtimo.

„Kartu su visa tauta mes įgyvendinome svarbiausią reformą mūsų istorijoje“, – pareiškė jis.

Turkijos prezidento šalininkai teigia, kad naujoji sistema yra istorinis pokytis, sukursiantis dar efektyvesnę valdžią. Tačiau kritikai mano, kad tai yra pavojingas žingsnis vienvaldystės link šalyje, kuri yra NATO narė ir siekia narystės Europos Sąjungoje.

Kritikai mano, kad tai yra pavojingas žingsnis vienvaldystės link šalyje, kuri yra NATO narė ir siekia narystės Europos Sąjungoje.

Siekdamas užsitikrinti balsų kiekviename šalies kampelyje, R.T.Erdoğanas beveik kasdien rengė agitacinius mitingus, savo nenuilstama rinkimų kampanija stengdamasis įtikinti abejojančiuosius. Scenoje kaip kokia roko žvaigždė su mikrofonu vaikščiojęs prezidentas miniai vis kartojo: „Ar norite stiprios Turkijos?“

Išsaugoti pusiausvyrą

Nors Vakarų žiniasklaidos R.T.Erdoğanas vertinamas vos ne kaip visagalis sultonas, jo galios yra ribotos, pažymėjo Europos užsienio santykių tarybos vyresnioji mokslinė bendradarbė Asli Aydintaşbaş. Todėl norėdamas pasiekti pergalę sekmadienį vykusiame referendume Turkijos prezidentas turėjo „išsaugoti delikačią pusiausvyrą“ ir gauti tiek kurdų, tiek ir nacionalistų balsų. Ir šalis pasidalijo į dvi apylyges stovyklas.

Beje, didžiausiuose miestuose Ankaroje, Izmire ir Stambule dauguma balsavo prieš prezidento galių išplėtimą.

Didžiausiuose miestuose Ankaroje, Izmire ir Stambule dauguma balsavo prieš prezidento galių išplėtimą.

Referendumą R.T.Erdoğanas organizavo po Turkijos politiniame gyvenime itin audringų metų, per kuriuos surengtas ne vienas teroro aktas, smarkiai pablogėjo santykiai su Europa, o pernai liepos 15 dieną šalyje buvo mėginta įvykdyti perversmą ir jį nuversti.

Pačiam R.T.Erdoğanui, kaip jis pats teigė, tik per plauką pavyko išvengti mirties ir jis triumfuodamas grįžo į Stambulą. Po nepavykusio perversmo į kalėjimą pateko daugiau nei 47 tūkst. žmonių. Šalyje iki šiol galioja nepaprastoji padėtis.

Taip pat kalbėta, kad esama vidinių nesutarimų AKP partijoje. Esą prezidentas nesutaria su dviem kitais partijos įkūrėjais – buvusiu prezidentu Abdullah Gülü bei buvusiu vicepremjerui Bülentu Arinçu. Jie esą nepritarė naujai sistemai.

„Mano beprotiški projektai“

Po to, kai naujoji Konstitucija įsigalios, kas turėtų įvykti 2019 metų lapkritį, R.T.Erdoğanas galės likti valdžioje iki 2029 metų. Tuomet energingam prezidentui jau bus 75-eri. Rodos, jis yra pasiryžęs palikti savo pėdsaką Turkijos istorijoje, kaip ir šiuolaikinės Turkijos tėvu vadinamas Mustafa Kemalis Ataturkas, kurio nuotraukos visuomet kabo šalia dabartinio Turkijos prezidento per mitingus.

R.T.Erdoğanas užsibrėžė ambicingą tikslą modernizuoti Turkijos infrastruktūrą: naujas tiltas ir du tuneliai per Bosforo sąsiaurį, greitaeigiai traukiniai ir trečias Stambulo oro uostas. Šiuos projektus jis meiliai vaidina savo „beprotiškais projektais“.

Tuo tarpu prezidento kritikai baiminasi vis stiprėjančios Turkijos oficialiai pasaulietiškos visuomenės islamizacijos: statoma vis daugiau mečečių, organizuojamos islamiškos mokyklos, panaikinti visi apribojimai ryšėti skaras viešumoje.

R.T.Erdoğanas gimė Stambule, tačiau užaugo prie Juodosios jūros. Jis labai didžiuojasi savo kuklia kilme ir tuo, kad tapo galingiausiu Turkijos politiku nuo M.K.Atatiurko laikų.

Jis išgarsėjo tuo metu, kai šalyje kilo islamiškasis politinis judėjimas, priešinęsis pasaulietiškumo dominavimui. 1994 metais jis tapo Stambulo meru.

R.T.Erdoğanas taip pat yra kalėjęs keturis mėnesius už religinės neapykantos kurstymą, kai viešai padeklamavo islamišką eilėraštį. Tačiau šis faktas tik dar prisideda prie jo populiarumo.

Po to, kai ankstesnė Islamiškoji partija, kurią įkūrė jo mentorius Necmettinas Erbakanas, buvo uždrausta, R.T.Erdoğanas įkūrė AKP, ir jau po mažiau nei pusmečio 2002-aisiais ši partija pasiekė triuškinamą pergalę parlamento rinkimuose, o jos įkūrėjas tapo premjeru.

Būtent tais ankstyvais laikais AKP, neturėjusi sąjungininkų, sudarė aljansą su dabar Jungtinėse Valstijose gyvenančio pamokslininko Fethullah Güleno judėjimu. Galiausiai jie tapo didžiausiais priešais. R.T.Erdoğanas kaltina F.Güleną ir dėl nepavykusio perversmo organizavimo.

Grįžimas prie pragmatizmo?

2013 metais planai pastatyti prekybos centrą vieno Stambulo parko vietoje išprovokavo protestus, suvienijusius sekuliarių pažiūrų turkus.

Nors kai kurie valdančiosios partijos veikėjai pasisakė už pastangas tartis, R.T.Erdoğanas buvo nusiteikęs kovingai ir ėmėsi griežtų veiksmų prieš protestuotojus, kuriuos išvadino chuliganais.

Šie protestai išplito į kitus šalies miestus ir peraugo į demonstracijas prieš R.T.Erdoğano valdymą, o per neramumus žuvo aštuoni žmonės.

2014 metų rugpjūtį R.T.Erdoğanas buvo išrinktas prezidentu. Tai buvo pirmieji visuotiniai rinkimai į šį postą. Vėliau naujasis valstybės vadovas persikėlė į naujus prezidento rūmus, kurių statybas jo oponentai pavadino išlaidavimu.

2015 metų birželį vykusiuose rinkimuose AKP gavo daugiausiai balsų, tačiau pirmą kartą prarado savo absoliučią daugumą. Nepaisant to, R.T.Erdoğanas atmetė bet kokius siūlymus formuoti koaliciją ir lapkritį paskyrė naujus rinkimus, per kuriuos AKP susigrąžino absoliučią daugumą.

Kai kurie analitikai viliasi, kad referendumo rezultatai sušvelnins R.T.Erdoğano toną po to, kai kampanijos metu jis koneveikė Europos lyderius.

Kai kurie analitikai viliasi, kad referendumo rezultatai sušvelnins R.T.Erdoğano toną po to, kai kampanijos metu jis koneveikė Europos lyderius ir vadino naciais šalių, kuriuose buvo uždrausti jo kampanijos mitingai, vadžią. Pasak jų, R.T.Erdoğanas ir anksčiau yra ne kartą pademonstravęs netikėtai didelį pragmatizmą, kai to buvo mažiausiai tikimasi.

Tačiau bent jau pirmieji ženklai rodo, kad dar vienas trofėjus kolekcijoje tik dar labiau padrąsino Turkijos vadovą. Jis jau paragino užsienio šalis gerbti referendumo rezultatus bei užsiminė apie galimą referendumą dėl mirties bausmės atkūrimo. Tiesa, tai galutinai palaidotų Turkijos siekį tapti ES nare.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų