Taip tabako lentynos atrodo Australijoje. Scanpix nuotr.

Nematau ir nerūkau

Nematau ir nerūkau

Nors vienas pastebimiausių šios Vyriausybės tikslų yra kova su alkoholio vartojimu, rūkaliai taip pat nebus palikti likimo valiai. Tiesa, dar ne visai aišku, ką sumažins planuojami pakeitimai – rūkančiųjų skaičių ar verslininkų pelną.

Net ir nerūkantys asmenys neabejotinai yra pastebėję, kad nuo 2016-ųjų gegužės cigarečių pakeliai baugina ne tik žodiniais įspėjimais apie rūkymo žalą, bet ir gąsdinančiais paveikslėliais. Šios naujovės atsirado vykdant Europos Sąjungos direktyvas, tačiau kai kurios šalys užsimojo eiti dar toliau.

2011 m. Australijoje įvestos bendrosios pakuotės (angl. plain packaging) po truputį plinta ir ES. Jos pažymėtos Lietuvoje jau įprastais įspėjamaisiais užrašais ir paveikslėliais, be to, gaminio prekės ženklas užrašomas neišsiskiriančiu šriftu, o pats pakelis gali būti tik dviejų spalvų – juodas arba baltas. Tad vizualiai atskirti, kurio tai gamintojo cigaretės, galima tik iš nedidelio užrašo, logotipu vadintino tik su išlygomis.

Bendrosios pakuotės įvedimo tikslas – nereklamuoti ir panaikinti prekės ženklų išskirtinumą. Šią priemonę jau įteisino Prancūzija, Didžioji Britanija ir Airija, 2019 m. ketina įsivesti Vengrija ir Norvegija, o 2020 m. – Slovėnija. Apie tai kalbama ir kitose pasaulio vietose – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Pietų Afrikoje.

Bendrąją cigarečių pakuotę jau įteisino Prancūzija, Didžioji Britanija ir Airija, 2019 m. ją ketina įsivesti Vengrija ir Norvegija, o 2020 m. – Slovėnija.

Tiesa, tai nebūtinai reiškia visuotinį tabako produktų draudimą ateityje – aštuoniose ES šalyse ši priemonė buvo atidėta arba atmesta. Vis dėlto, Lietuva turėtų prisijungti prie bendrąją pakuotę įsivedusių šalių – tai numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

Teisinis mazgas

Sveikatos apsaugos ministerija negali pasakyti, nei kada toks reikalavimas bus įvestas, nei kaip Lietuvoje atrodys pakeliai, kadangi jokių konkrečių sprendimų dar nėra priimta. Ir neskubama to daryti. „Tikslas yra ne greitas, o kokybiškas ir ilgalaikis rezultatas – gerėjanti gyventojų sveikata bei vadovaujantis protingumo principu užtikrinti teisėti verslo interesai. Kadangi darbo grupės sprendimai turės įtakos reikšmingai visuomenės daliai, jie bus pateikti ir viešoms diskusijoms, siekiant, kaip minėta, optimalaus rezultato“, – sakė ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.

Bet sprendimas įteisinti beveides pakuotes jau dabar ne visiems atrodo gerai apgalvotas. Advokatų agentūros „Ellex Valiunas“ teisininkai Vytautas Mizaras ir Mantas Rimkevičius teigia, kad tokios priemonės gali kirstis su fundamentaliomis teisėmis.

„Tai būtų didelis nuosavybės teisės pažeidimas. Prekės ženklas yra nuosavybės objektas. Jei įvedama bendra pakuotė, prekės ženklas praranda savo vertę ir skiriamąją galią, tad, atėmus šią funkciją, tai de facto reiškia jo nusavinimą“, – sakė V. Mizaras. Jo kolega pažymėjo, kad nors tabako gaminių prekės ženklų savininkai negalės jų naudoti, turės ir toliau mokėti už jų registraciją.

„Pagal bendrąją taisyklę, jei prekės ženklas komercinėje veikloje nenaudojamas penkerius metus, jo registracija gali būti panaikinta. Aišku, taisyklėje yra išimčių,  jei nenaudojimas yra objektyviai pateisinamas, tokiu atveju jie negalėtų būti išregistruojami. Tačiau egzistuoja tikimybė, kad nutiks būtent taip“, – sakė M. Rimkevičius.

Taip pat baiminamasi tabako gaminių kainų mažėjimo. „Kaip bus konkuruojama, jei gamintojai turės tik bendrąją pakuotę? Greičiausiai tik per kainą. Tad gali nutikti taip, kad tabako gaminiai pigs, taigi jų pasiekiamumas padidės“, – svarstė M. Rimkevičius.

Rūpestį turėtų kelti ir produkcijos kokybė. Bendrąją pakuotę lengviau padirbti, todėl reikės daugiau dėmesio skirti suklastotų tabako gaminių kontrolės užtikrinimui. Anot M. Rimkevičiaus, visose šalyse, kurios įvedė tokias priemones, kilo teisinių ginčų, buvo keliami nuosavybės ribojimo ir priemonių proporcingumo klausimai: „Kol kas niekas panašių bylų nelaimėjo, tačiau ES ši tvarka dar visai nauja, tad prognozuojama, kad daugiau šalių judant link bendrosios pakuotės, kils naujų teisinių nesutarimų“.

Kas atsitiktų, jei tokią pakuotę įsivestų ir Lietuva? V. Mizaras nėra tikras, ar vienos mažos šalies rinkos atvejis paskatintų imtis rimtų teisinių priemonių. Tačiau jei gamintojai pradėtų bylinėjimąsi su didesnėmis rinkomis, galėtų įtraukti ir mažesnes šalis. „Teoriškai yra du variantai – vienas gali būti investicinis ginčas, nes visi tabako produkcijos gamintojai yra investuotojai į šią rinką. Antras – gali būti keliamas klausimas dėl Pasaulio prekybos organizacijos sutarčių pažeidimo ir techninių kliūčių įvedimo“, – įspėjo teisininkas.

Aišku, kad neaišku

Kol kas nėra žinoma ir tai, ar nauji prekės ženklo nuasmeninimo reikalavimai galiotų tik cigaretėms, ar ir kitiems tabako produktams. V. Mizaras mano, kad pastarasis variantas būtų dar labiau perteklinis. „Pasisakyčiau už siauresnį taikymą. Bent jau išsirinkime tuos gaminius, kurie labiausiai vartojami ir daro didžiausią žalą. Jei visi tabako gaminiai pakliūtų į šią kategoriją, tai dar labiau sąlygotų draudimo neproporcingumą“.

Oficialiai deklaruojami bendrosios pakuotės įvedimo tikslai – rūkymo mažinimas. Taip pat siekiama neleisti, kad naudodami tam tikrus pakuotės elementus gamintojai kurtų įspūdį, jog jų tabako gaminys mažiau kenksmingas už kitus.

Atsakingos institucijos tiki, kad tokios priemonės prisidės prie rūkymo mažinimo. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pažymi, kad panašius apribojimus įvedusioje Australijoje rūkymas pastaraisiais metais sumažėjo: tyrimai parodė, kad kasdien rūkančių keturiolikmečių 2013 m. buvo 12,8 proc., o 2010 m. ‒ 15,1 proc. Tiesa, kartu su bendrinės pakuotės įvedimu Australijoje buvo taikomos ir kitos tabako kontrolės priemonės – akcizų politika, pagalbos metant rūkyti plėtra ir kiti būdai.

Lietuvos Vyriausybės planuose taip pat yra daugiau tabako vartojimo ir pardavimo ribojimų būdų. Planuojama nerūkymo zonų plėtra, o akcizai tokioms prekėms jau pakelti. Taip pat bus siekiama uždrausti eksponuoti tabako gaminius prekybos vietose – pirkėjas turės paprašyti konkretaus produkto arba teirautis, ar norima rūšimi parduotuvėje prekiaujama. Tokia tvarka galioja keliolikoje ES ir pasaulio šalių. Ši priemonė įprastai taikoma prieš įvedant bendrosios pakuotės reikalavimą.

Dūmų debesy

67 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime mėgino rūkyti.

34 proc. rūkė pastarąjį mėnesį.

18 metų – vidutinis rūkymo pradžios amžius.

73 proc. rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti. 26 proc. tai pavyko padaryti.

13,5 cigaretės per dieną – tiek vidutiniškai surūko statistinis rūkalius.

20 proc. apklaustųjų per paskutinius 12 mėn. įsigijo tabako gaminių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis.

Šaltinis – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016 m. tyrimas

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų