Nei dirba, nei mokosi

Nei dirba, nei mokosi

Jaunų žmonių nedarbas tebelieka neišsprendžiama Europos problema, ypač Pietų šalyse. Vienas iš keturių Graikijos ir Italijos jaunuolių 2015 m. niekur nedirbo ir nesimokė. Lietuvoje padėtis kur kas geresnė. Jaunimo užimtumo lygis, kaip ir kaimynių Latvijos ir Estijos, aukštesnis nei ES narių vidurkis.

Nestudijuojančių ir nedirbančių 20–24 metų jaunuolių Lietuvoje yra 14,4 proc. Tai dvigubai daugiau negu Nyderlanduose (7,2 proc.), tačiau apie du kartus mažiau nei Italijoje (31,1 proc.). Palyginti su 2006-aisiais (13,7 proc.), padėtis šalyje beveik nepasikeitė, tačiau išaugo vienu metu ir dirbančių, ir studijuojančių asmenų skaičius. 2006 m. darbą ir mokslą suderinti bandė 9,7 proc., o 2015 m. – 14,9 proc. jaunuolių.

Eurostato duomenimis, daugiausia 20–24 metų nedirbančių ir nesimokančių žmonių yra Italijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje ir Kipre, o mažiausiai – Nyderlanduose, Liuksemburge, Danijoje, Vokietijoje ir Švedijoje. Per beveik dešimt metų Vokietijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Lenkijoje jaunuolių užimtumas padidėjo, o Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre ir dar keletoje valstybių smuko.

Pasak Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko, pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje jaunimas nedirba ir nesimoko, yra netinkamai pasirinkta specialybė ir motyvacijos stoka. Įgiję nepaklausią profesiją jauni žmonės neranda darbo pagal turimą išsilavinimą, o paprastesnio ar kitokio darbo imtis nenori. „Priemonių mažinti jaunimo nedarbą yra labai daug, tačiau didžiausia problema – paties bedarbio nuostatos. Dažnai jauni žmonės tiesiog neturi motyvacijos. Jos paprastai trūksta asmenims iš asocialių šeimų, baigusiems kaimo mokyklas“, – sakė S. Besagirskas.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos darbo birža kartu su partneriais pradėjo įgyvendinti programas „Atrask save“ ir „Naujas startas“, kurios jaunuoliams turėtų sudaryti sąlygas dalyvauti savanoriškoje veikloje, suteikti motyvacijos integruotis į darbo rinką ar studijuoti. S. Besagirsko nuomone, programos atrodo daug žadančios, tačiau apie jų naudą kalbėti kol kas anksti.

Daugiau leidinio naujienų