Pixabay nuotr.

Nebe anarchistams: kriptovaliutų reguliavimą Europa laiko neišvengiamu

Nebe anarchistams: kriptovaliutų reguliavimą Europa laiko neišvengiamu

Praėjusiais metais viena pagrindinių visuomenės diskusijų temų tapusios kriptovaliutos kartu atkreipė ir įstatymų leidėjų dėmesį. Nors pirminė kriptovaliutų idėja buvo sukurti decentralizuotus ir anoniminius prekybos įrankius, joms greičiausiai teks pratintis prie antkaklio.

Negirdėjusių apie bitkoiną ar kriptovaliutas praėjusiais metais vargu ar buvo – šalia seniau egzistuojančių radosi ir naujų kriptovaliutų; vieni tikėjo jų sėkme ir į šį sektorių liejo pinigus, kiti šaipėsi, jog burbulas tuoj sprogs. Jis iš tiesų subliūško – lyginant su metų pabaigos piku kriptovaliutų vertė krito 60 proc. ir daugiau, tačiau finansinis ir, svarbiausia, technologinis pamatas išliko sveikas.

Vertės kritimas tam tikra prasme buvo natūralus ir prognozuotas ne vieno eksperto. Ko gero, pavojingesnės buvo pinigų plovimo, netikrų kriptovaliutų ir manipuliavimo schemos (pavyzdžiui, vadinamasis pump and dump – kai kriptovaliutos kaina dirbtinai sukeliama, o jai išpopuliarėjus, keletas žmonių, valdančių didžiausius resursus, ją parduoda) ar tiesiog netikėtos nesėkmės.

Tačiau (kripto)moneta turi dvi puses. Sumanesni žaidėjai vykdė ir tebevykdo daug ambicingų, į ateitį nukreiptų projektų. Tad iš esmės kriptopasaulis šiandien atrodo beveik kaip įprasta rinka – dalis kuria naudingus produktus, kita dalis naudojasi ant kriptobangos norinčių užšokti vartotojų patiklumu. Skirtumas tik tas, kad didžioji dalis veiklos iki šiol nebuvo reguliuojama arba taisyklės būdavo gana laisvos.

2017-aisiais radosi daug ICO – pirminio kriptovaliutos platinimo (angl. initial coin offering) – iniciatyvų. Tai būdas startuoliui surinkti lėšų, platinant savo valiutą. Pavyzdžiui, įsigydami kriptožetonų, dažniau vadinamų tiesiog tokenais (angl. token), investuotojai įsigyja dalį technologinio startuolio ir, jam pasikėlus vertę, gali uždirbti ar tiesiog naudoti tokenus kaip atsiskaitymo priemonę konkrečioje platformoje. Vis dėlto, vertei sumažėjus ar projektui žlugus, jie lygiai taip pat rizikuoja savo pinigais. Kadangi tokenų įsigyti yra gana lengva, investicijos į kriptovaliutas ateina tiek iš stambių gerai informuotų investuotojų, tiek iš paprastų dažnai jokių investicinių žinių neturinčių interneto vartotojų.

Renginys „Blockchain – ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčių variklis“ Europos Parlamente (Caroline Demets nuotr.)

Šiuo būdu pinigų į startuolius gali suplaukti itin daug. Tokie ICO kaip „Filecoin“ ir „Tezos“ surinko daugiau nei 200 mln. JAV dolerių. Vis dėlto, naujienų tinklalapio news.Bitcoin.com duomenimis, 46 proc. 2017 m. įvykusių pirminių kriptovaliutos platinimų žlugo, nors jiems pavyko pritraukti daugiau nei 100 mln. JAV dolerių.

Tai tik vienas iš galimos rizikos pavyzdžių, ir toks neapibrėžtumas išgąsdino kai kurių šalių vyriausybes ir interneto gigantus. 2017 m. rugsėjį Kinija įvedė griežtus reguliavimus prekybai kriptovaliutomis, praktiškai jas uždrausdama. Interneto milžinės „Google“, „Facebook“ ir „Twitter“ šiais metais savo svetainėse uždraudė kriptovaliutų, ICO, virtualių piniginių ir keityklų reklamas.

Turto dalybos

Nemažai ekspertų įsitikinę, kad reguliavimo schemos, skirtos apsaugoti vartotojus, bent daliai tokenų gali būti pritaikomos jau dabar – tokia prekyba iš dalies primena prekybą akcijų biržoje, tad toje srityje taikomas praktikas reikėtų perkelti ir į kriptorinką.

Pavyzdžiui, vienas didžiausių ICO nusivylimų buvo 2016 m. vykęs ambicingas DAO tokenų platinimas. Tuo metu tai buvo pats sėkmingiausias visų laikų ICO, tačiau po programišių įsilaužimo buvo pavogta maždaug 50 mln. JAV dolerių vertės virtualių pinigų.

Nors buvo rastas vidinis sprendimas, kaip kompensuoti praradimus, DAO tokenų statuso klausimas pasiekė JAV vertybinių popierių ir biržos komisiją, kuri nusprendė, kad DAO tokenai ir kitos ICO galėtų būti reguliuojami federaliniu lygmeniu, iš esmės pripažįstant juos kaip reguliuojamą investiciją. Tačiau tai, kas galioja JAV, nebūtinai galios ir likusiame pasaulyje.

Nepaisant sukrėtimų, blockchain technologija, tapusi pagrindu didžiajai daliai kriptovaliutų, veda rinką pirmyn. Šio judėjimo rezultatai sudėtingėja ir nebesutelpa į terminą „kriptovaliuta“. Šiandien vis daugiau kalbama apie tokenizuotą kriptoturtą (angl. cryptoassets). Jis dar skirstomas į naudojamąsias (angl. utility) ir nuosavybės teises garantuojančias (angl. security) valiutas.

„Bankorus“ įkūrėjas Gregas Van den Berghas (Caroline Demets nuotr.)

Pirmosios dažniausiai yra priemonė atsiskaityti už prekes ar paslaugas įvairiose platformose, taigi iš esmės jos naudojamos kaip kuponai ar vidiniai pinigai ir nėra apsaugotos įstatymiškai. Nuosavybės teisę garantuojantys tokenai suteikia galimybę įgyti realų, fizinį turtą. Juos taip pat galima naudoti kaip valiutą tarpusavio atsiskaitymams, tačiau nuosavybės teises garantuojantys tokenai yra akcijų ar kitų vertybinių popierių atitikmuo, todėl gali būti reguliuojami įstatymų. Technologijos leidžia į tokenus padalyti praktiškai bet kokią turto rūšį.

Kitaip tariant, jei bitkoinas, skirtingai nei tradiciniai pinigai, neturi geografinės vietos ir yra paremtas jo naudotojų pasitikėjimu, nuosavybės teises garantuojančios valiutos yra susietos su realiu turtu, esančiu realioje valstybėje.

Šių metų gegužės pabaigoje Europos Parlamente vykusioje konferencijoje, pavadintoje „Blockchain – ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčių variklis“ (angl. „Blockchain – The Game changer of the 4th Industrian Revolution“), kalbėjęs kriptoturto valdymo bendrovės „Bankorus“ atstovas Gregas Van den Berghas sakė tikintis tokios turto rūšies įsigalėjimu.

„Mūsų bendrovė tiki, kad viskas, kas atitinka nuosavybės sąvoką, bus perkama ir parduodama naudojant tokenus. Mes tikime, kad 3–5 metų laikotarpiu 99 proc. tokenų garantuos nuosavybės teises. Tai bus apčiuopiamas turtas, turintis geografinę vietą. Taigi, ką tokiu atveju beliks reguliuoti?“ – retoriškai klausė jis.

Privačių duomenų saugumo sprendimais užsiimančio startuolio „Pillar Project“ vadovas Davidas Siegelis taip pat sutiko, kad toks rinkos persiskirstymas galėtų bent iš dalies išspręsti sektoriaus reguliavimo problemas.

„Aš iš tiesų manau, kad mes tokenizuosime viską ir tokiu būdu pirksime bei pardavinėsime. Tokenizacija ateina link mūsų ir veržiasi į tuos sektorius, kuriuos jau ir taip reguliuojame“, – pažymėjo jis.

Renginys „Blockchain – ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčių variklis“ Europos Parlamente (Caroline Demets nuotr.)

Tarp Kinijos ir Europos

Absoliuti dauguma šiandienos kriptovaliutų ir tokenų pastatyti ant bitkoino išpopuliarintos blockchain technologijos, garantuojančios skaidrumą ir anonimiškumą. Vis dėlto Walteris Yangas, platformos „Ontology“ vyriausiasis verslo plėtros užsienyje specialistas, sakė, kad, norint išpopuliarinti tokias technologijas, reikėtų pabrėžti kitas jų stiprybes.

„Pirmosios kartos kriptovaliuta bitkoinas ir antrosios kartos valiuta eteris buvo orientuoti į kiek anarchistinę auditoriją, kuriai siūlė anonimiškumą ir panaikino riziką būti susektiems. Tačiau, jei taip galvotumėme ir toliau, būtų sunku kriptovaliutas ir blockchain technologiją išpopuliarinti visuomenėje“, – įsitikinęs jis.

Vyraujanti tendencija tarp Europos įstatymų leidėjų dėl kriptovaliutų yra priešinga nei Kinijos – nereikia to uždrausti, tačiau laisvės daryti, ką nori, verslininkai ir kūrėjai negaus. Paprastesnės sąlygos galbūt bus taikomos mažiems startuoliams, tačiau bendras Europos Parlamento politikų sutarimas dėl reguliavimo vis labiau ryškėja. Svarbiausia kliūtimi šiandien įvardijamas aiškių skirtingų tipų valiutų apibrėžimų trūkumas.

„Galime matyti, kad kyla bendras sutarimas, kad reguliuoti reikia. Dabar atsiranda rizika dėl individualios reguliacijos iš pačių kriptorinkos žaidėjų, atskiras taisykles pritaiko ir bankai. Būtent dėl to dabar mums trūksta ir suderinamumo, ir užtikrintumo“, – aiškino „Blockchain centre Vilnius“ valdybos pirmininkas Paulius Kunčinas.

Kristofas van de Reckas, vienas „NEM.io Foundation“ įkūrėjų ir laikinasis prezidentas, didžiausia kylančia problema įvardijo tai, kad kriptovaliutos, skirtingai nei tradiciniai pinigai, nėra susietos su konkrečiomis valstybėmis ir yra naudojamos globaliai. Dėl šios priežasties teisinis reguliavimas pasunkėja.

Kristofas van de Reckas, „NEM.io Foundation“ įkūrėjas (Caroline Demets nuotr.)

„Kriptovaliutų keityklos veikia globaliu lygmeniu ir tai kelia iššūkių. Jei jos registruotos Europoje, galima kažką daryti, bet priešingu atveju bus sunku pritaikyti bet kokius apribojimus, ypač jeigu sąmoningai siekiama to išvengti. Blockchain ir kriptovaliutos artimiausiu metu nesustos, todėl nereguliuoti nėra išeitis, tačiau aš nemanau, kad problemą galima išspręsti iš vieno geografinio regiono, tokio kaip Europa“, – sakė jis.

Per didelis valstybių kišimasis, teigiama, gali pakenkti inovacijoms, be to, kaip ir įprastame versle, visuomet atsiras valstybių, kurios yra atviresnės ir leidžiančios investuotojams daugiau. Vienu tokių pavyzdžių galėtų būti Kinijoje įkurta kriptovaliutų keitykla „Binance“. Ji dėl 2017 m. rugsėjį įvesto kriptovaliutų prekybos draudimo išsikėlė į Japoniją, vėliau – į Taivaną, tada – į tradicines mokesčių rojumi vadinamas valstybes. Vienas iš bendrovės biurų bus įkurtas Maltoje, dar 15 mln. JAV dolerių investicijų ir kelių dešimčių darbo vietų sulauks Bermudai. Tokie rinkos žaidėjai kaip „Binance“ yra gardus kąsnis bet kuriai valstybei – šios keityklos 2018 m. pirmojo ketvirčio pelnas yra didesnis nei Vokietijos finansų galiūno „Deutsche Bank“.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų