Neatrastos šalies žavesys

Neatrastos šalies žavesys

Kalbant apie konferencijų turizmą žinomumo stygius gali virsti pranašumu. Apie Lietuvos patrauklumą kostiumuotiems keliautojams su Jungtinės Karalystės konsultacijų įmonės „MICE Knowledge“ vadovu Robu Davidsonu kalbėjosi IQ ekonomikos apžvalgininkas Vilius Petkauskas.

Nesutariama, ar Vilniuje reikia naujo konferencijų centro. Ar tokios diskusijos pagrįstos?

– Geriau kelti klausimą, kokio dydžio turėtų būti naujasis konferencijų centras. Europoje daug tokių, kurie didžiąją laiko dalį stovi pustuščiai. Gausybė jų pastatyta dėl nepagrįstų priežasčių.

Neretai miestai siekia neatsilikti nuo kaimynų. Tuomet iškyla tokio paties dydžio pastatas kaip ir gretimame mieste, bet nauda neapskaičiuojama. Dar viena priežastis – politinės ambicijos. Dažnas kadenciją baigiantis meras įsigeidžia pasistatyti „paminklą“.

Vilniečiai man parodė Koncertų ir sporto rūmus priešais Gedimino pilį. Jie įspūdingi, o iš vidaus atsiveriantis miesto vaizdas sužavėtų ne vieną lankytoją. Panašiai kaip Krokuvoje. Gal jums verta sutvarkyti šią vietą?

Vilniui reikia naujo konferencijų centro. Tačiau nebūtina 10 tūkst. vietų salė. Ši klaida kartojama visoje Europoje. Jei tokio masto konferencijos mieste retos, toks didelis centras tikrai neprasmingas. Padėtis tokia, kad konferencijų daugėja, tačiau dalyvių mažėja. Stengiamasi organizuoti specializuotus renginius. Efektyviausias sprendimas Vilniui būtų 2–3 tūkst. vietų daugiafunkcis centras. Tokios salės lengvai padalijamos pagal poreikį.

Vis dėlto pirmiausia pravartu apskaičiuoti, kiek didelių renginių kasmet netenkate neturėdami atitinkamo centro. Išsiaiškinkite, ar jis būtų paklausus. Nepamirškime, kad konferencijų centras turi būti užimtas ir pelningas. Kalbame apie mokesčių mokėtojų lėšas – jas privalu panaudoti efektyviai.

Baltijos jūros regione lankėtės ne kartą. Gal pastebėjote, kuo Lietuva ypatinga, palyginti su kaimynėmis?

– Viena pagrindinių jūsų šalies stiprybių – čia buvo atvykę gana nedaug užsieniečių. Kai apie kelionę į Vilnių pranešiau draugams, šie susidomėjo ir užsiminė taip pat norintys apsilankyti Lietuvoje.

Nustebsite, tačiau vakarų europiečiams smalsu susipažinti su šiuo kraštu. Kuo tai naudinga? Jei Frankfurto ar Londono įmonė pasirinks Vilniuje organizuoti savo konferenciją, daugiau potencialių dalyvių bus suinteresuoti čia atvykti. Nedaug būna progų apsilankyti Lietuvoje ir jos kaimynėse. Amsterdamas ar Paryžius gali tik pavydėti tokio statuso. Šiems miestams tenka nuolat įtikinėti, kad jie dar kuo nors įdomūs ir atsinaujina.

Lietuva turėtų sulaukti vis didesnio jaunesnės kartos renginių organizatorių dėmesio. Visų pirma, jų čia dar nebuvo.

Vis dėlto didžiausias iššūkis konferencijų biurams ir konferencijų turizmo specialistams – užsienio svečius išlaikyti ilgiau, nei vyksta renginiai. 15 metų dirbu šioje srityje ir visi akademiniai tyrimai rodė viena – žmones galima sudominti, jei planuojama iš anksto. Jei žinoma, kad, pavyzdžiui, birželį atvyks svečių iš užsienio, konferencijos organizatoriams turėtų būti suteikta visa informacija apie tuomet mieste vyksiančius kitus renginius.

Kas turėtų rūpintis, kad svečiai iš konferencijos neskubėtų į lėktuvą?

– Pirmiausia, tai konferencijų biurų darbas. Jų atstovams reikėtų glaudžiai bendradarbiauti su organizatoriais, parodų centrais ir viešbučiais. Vietos žaidėjai turėtų susitarti, ką galima padaryti atvykus svečiams, kad šie norėtų mieste likti ilgiau.

Vizitą pratęsę lankytojai ilgainiui tampa neoficialiais miesto ambasadoriais. Dar daugiau, konferencijose dalyvauja gerbiami žmonės – nuomonės formuotojai. Todėl jiems padarytas geras įspūdis gali sklisti labai toli. Dažnai nutinka taip, kad po konferencijos mieste pasižvalgyti sumanę svečiai atsiveža ir šeimos narius. Kaip rodo tyrimai, vienam asmeniui tenkančios išlaidos, kai jis atvyksta su šeimos nariais, yra didesnės. Taigi, miestas gauna tiesioginės naudos.

Konferencijų biurai turi įtikinti žmones likti. Bet kai svečiai jau atvykę, stengtis per vėlu. Dažnai susiduriu su šia prob­lema. Viešbučiuose apstu informacijos apie renginius, tačiau vizitai būna suplanuoti iš anksto ir laisvo laiko nelieka.

Prieš kelerius metus Lietuvoje svarstyta, kad reikėtų susitelkti į vieną du konferencijų turizmo sektorius. Ar toks sprendimas būtų racionalus?

– Pažiūrėkime į Vieną. Austrams puikiai sekasi pritraukti medikų organizuojamų konferencijų. Žinoma, jie neatsisako ir kitokio tipo renginių, tačiau jų sėkmė medicinos ir farmacijos sektoriuje – fenomenali. Nemažą dalį konferencijų organizuoja būtent šių sektorių įmonės, todėl galime teigti, kad Vienai labai pasisekė.

Konferencijų organizatoriai ieško miestų, kuriuose nestigtų vietos ekspertų. Jei tematika susijusi, pavyzdžiui, su biochemija, reikia juos įtikinti, kad netoli yra aukšto lygio biochemijos laboratorijų, įmonių ir universitetų padalinių. Taip nebus sunku rasti vietos pranešėjų, taip pat lankytojų susirinks daugiau. Juk jei tavo mieste vyksta konferencija tema, kurios ekspertu save laikai, būtinai joje sudalyvausi. Vokietija šiuo atžvilgiu pasielgė labai išmintingai. Internete nesunku rasti šalies žemėlapį, kuriame skirtingomis spalvomis nurodyta, kokių specialistų, kuriame mieste galima sutikti. Lietuviams reikėtų elgtis panašiai ir gerai įvertinti, kuriose srityse esate ypač stiprūs, kur gausu akademikų ir mokslininkų. Tačiau nederėtų užmiršti, kad labai svarbi tikslinga informacijos sklaida – užsieniečiai patys nesužinos apie jūsų stipriąsias puses.

Pastaruoju metu daug kalbama apie Y kartos atėjimo į darbo rinką nulemtus pokyčius. Ar jūsų atstovaujamas sektorius jaučia permainas?

– Tikrai taip. Tai didžiausias iššūkis. Turime prisitaikyti, nes iki 2020 m. 75 proc. dirbančių asmenų bus būtent Y kartos atstovai. Privalome kuo greičiau išsiaiškinti, ko šie žmonės tikisi iš konferencijų centrų ir renginių. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jaunimui nepatinka ilgi pranešimai. Optimali trukmė – apie 45 minutes. Pageidaujama trumpesnių pranešimų ir daugiau pertraukų. Labai svarbus interaktyvumo apsektas. Konferencijų dalyviai nori ne tik klausyti, tačiau ir aktyviai diskutuoti. Tai nepatiks silpniems pranešėjams, nes vis daugiau turinio kontrolės perduodama publikai. Y kartos atstovai nemėgsta pasyviai sėdėti – jiems reikia bendrauti.

Kartų kaita turi įtakos ir konferencijų centrams. Daugiau dėmesio sulaukia išskirtinio dizaino centrai. Vieta negali būti nuobodi. Ateityje atsiras daugiau poilsio zonų, kur bus galima aptarti pranešimus ar išgerti kavos. Taip pat kreipiamas dėmesys į aplinkosaugą. Turi būti pastebimos energijos taupymo, atliekų perdirbimo idėjos. Nepamirškime ir konferencijoms skirtų išmaniųjų įrenginių programėlių. Šios ne tik padeda sutaupyti popieriaus, bet ir lengviau patraukia jaunuolių dėmesį.

Tokios šalys kaip Lietuva turėtų sulaukti vis didesnio jaunesnės kartos organizatorių dėmesio. Visų pirma dėl to, kad jie čia dar nėra buvę. Y kartos atstovai keliauja kur kas daugiau nei vyresni žmonės. Paryžius, Barselona, Amsterdamas ar Viena jiems yra vakarykštės naujienos, tad turite daug potencialo.

 

R. Davidsonas

Aberdyno universitete įgijo anglų kalbos ir literatūros magistro laipsnį.

1998–2013 m. dėstė verslo turizmo kursą Vestminsterio universitete.

2011–2014 m. dėstė renginių vadybos kursą Grinvičo universitete.

Nuo 2014 m. vadovauja konsultacijų įmonei „MICE Knowledge“.

Parašė daugiau nei 15 knygų verslo turizmo tematika.

Prestižinėje IBTM konferencijoje kasmet skelbia metinę rinkos apžvalgą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų