Neapykantą nugalintis mokslas. (Pixabay nuotr.)

Neapykantą nugalintis mokslas

Neapykantą nugalintis mokslas

Kadaise arabų plėšiko pasakose tarta frazė „Sezamai, atsiverk“ šiandien tampa valstybių bendradarbiavimo Artimuosiuose Rytuose simboliu.

Apie galimybę sukonstruoti dalelių greitintuvą Artimuosiuose Rytuose pirmą kartą užsiminta prieš du dešimtmečius. Deryboms užsitęsus dėl tarptautinės padėties ir techninių trukdžių, dalelių sinchronizavimo eksperimentiniuose tyrimuose projektas, pramintas SESAME (the Synchrotron-Light for Experimental Science and Applications in the Middle East) vardu, oficialiai atidarytas tik šių metų gegužės mėnesį.

SESAME – ne tik laboratorija, bet ir valstybių – Irano, Turkijos, Pakistano, Izraelio, Palestinos, Pakistano, Egipto, Bahreino ir Jordanijos – kooperacijos rezultatas.

Nepaisant to, jis žymi konfliktų krečiamo regiono ryžtą bendradarbiauti, mokslinės bendruomenės svarbą tarptautinėje politikoje ir kultūrų skirtumus nugalinčius interesus.

SESAME – ne tik laboratorija, bet ir valstybių – Irano, Turkijos, Pakistano, Izraelio, Palestinos, Pakistano, Egipto, Bahreino ir Jordanijos – kooperacijos rezultatas. Atokiame Jordanijos slėnyje įkurtas centras tapo vienu iš 60 pasaulyje naudojamų dalelių greitintuvų. Ir pirmuoju Artimųjų Rytų regione. Regione, kuriame mokslo padėtis ne vienerius metus kentėjo nuo lėšų tyrimams stygiaus ir politinės valios trūkumo.

Poreikius atitinkantys tyrimai

SESAME centre veikia prietaisas, kuris, naudodamas elektrinį arba magnetinį lauką, greitina krūvį turinčias daleles iki saulės šviesos greičio. Jo sukuriama radiacija yra filtruojama ir keliauja įrenginiais, skirtais matuoti radiacijos lygį bei jo sukeliamas pasekmes įvairių eksperimentų metu. Mokslininkai, kurdami dirbtines sąlygas ir jas kontroliuodami, turės galimybę dar atidžiau tirti medžiagų sudėtį, nustatyti net mažiausių dalelių struktūrą.

Teigiama, kad SESAME pagrindiniai tyrimai bus susiję su oro taršos poveikiu ir šaltiniais, su gyvųjų ląstelių ir audinių analize (jau dabar vykdomi krūties vėžio tyrimai) bei proteinų kristalografija, leidžiančia mokslininkams plačiau ištirti virusų susidarymo sąlygas ir formas, jiems atsparų gydymą.

Mokslas kaip diplomatijos priemonė

Nenuostabu, kad iš karto po informacijos paskelbimo, naujiena papuolė tarp labiausiai skaitomų ir žymimų socialinio tinklo „Twitter“ naujienų. Projekto SESAME pradžia jau dabar yra laikoma vienu svarbiausių tarp valstybinių aukštųjų technologijų kooperacijos įvykių Artimuosiuose Rytuose.

Jį sudaro devynios teritorijos: Iranas, Pakistanas, Izraelis, Turkija, Kipras, Egiptas, Palestina, Jordanija ir Bahreinas. Tai grupė valstybių, krečiama tarpusavio nesutarimų, ekstremizmo apraiškų ir politinio, ekonominio ir socialinio nestabilumo. Tai grupė kultūrų – krikščionys, musulmonai, žydai ir ateistai – ir civilizacijų, viena kitai oponuojančių nuo neatmenamų laikų.

Tai grupė kultūrų – krikščionys, musulmonai, žydai ir ateistai – ir civilizacijų, viena kitai oponuojančių nuo neatmenamų laikų.

Tačiau nei Pakistano ir Irano nenoras pripažinti Izraelio valstybę, nei Turkijos atsisakymas kalbėtis su Kipru nesutrukdė šių šalių mokslo sričių atstovams sėsti prie bendro derybų stalo ir pasiekti susitarimą. 2012 metais visos valstybės numatė skirti po 5 milijonus JAV dolerių ir įgyvendinti vieną didžiausių regiono projektų.

Iranas nenutraukė savo dalyvavimo net tada, kai du mokslininkai, kvantinės fizikos specialistas Masoud Alimohammadi ir atominės energetikos tyrėjas Majid Shahriari, buvo nužudyti, kaip manoma, Izraelio pajėgų. Šalis nepasitraukė net tada, kai paaiškėjo, jog negali įnešti savo biudžeto dalies dėl tarptautinių bankinio sektoriaus sankcijų.

Valstybių sienas peržengianti kalba

Projektas SESAME turės įtakos moksliniams ir technologiniams tyrimams stiprinti, daug dėmesio bus skiriama biologijos, archeologijos, medicinos ir kitiems mokslams. Manoma, kad jis padės kovoti su milžiniška „protų nutekėjimo“ problema, kai jauni žmonės išvyksta mokytis į Vakarų universitetus.

Vystantis technologijoms, mokslininkai vis labiau tampa priklausomi nuo valstybių sienas peržengiančių tyrimų. Vienas tokių pavyzdžių – Šveicarijoje veikiantis Europos branduolinių tyrimų centras CERN, vienijantis 22 valstybes ir tarptautines organizacijas. Šioje didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje dirba virš 3000 žmonių, kasmet apsilanko tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio.

Tokio pobūdžio valstybių bendradarbiavimas rodo, jog yra kažkas, svarbiau už nacionalinius interesus.

Jos reikšmė – ne tik mokslinė. Tokio pobūdžio valstybių bendradarbiavimas rodo, jog yra kažkas, svarbiau už nacionalinius interesus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų