Ursula von der Leyen (Scanpix nuotr.)

Naujoji Europos Komisija: žalia, skaitmeninė ir žmogiška

Naujoji Europos Komisija: žalia, skaitmeninė ir žmogiška

Tokią Bendrijos viziją pieš naujoji Europos Komisija (EK). Be valstybių paramos ji bus neįmanoma.

Atsakymų į klausimus dėl migracijos krizės, „Brexito“, suirutės ES kaimynystėje, hibridinių grėsmių, teroro išpuolių, gyvenimo pramonės revoliucijos sąlygomis pastaraisiais metais ieškojusi EK naują kadenciją žada pradėti ambicingu tikslu. Žaliųjų europarlamentarų palaikymo nesulaukusios ir, kai kurių apžvalgininkų teigimu, „tarsi zuikis iš kepurės“ atsiradusios buvusios Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen vadovaujama ES vykdomosios valdžios institucija sieks, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju klimatui neutralaus poveikio žemynu pasaulyje.

Stebėtojai tokias užmačias sveikina – šiais kardinalių pokyčių laikais EK turi užsibrėžti pačius didžiausius tikslus. Tačiau pripažįsta, kad jų įgyvendinimo kokybė priklauso nuo turimų išteklių ir valstybių narių vyriausybių bei politikos lyderių paramos.

Žalias požiūris

EK sutinka, kad klimato kaita tikrai vyksta. Susirūpinimą kelia tai, kad per du pastaruosius dešimtmečius užfiksuota aštuoniolika šilčiausių metų istorijoje, 2018-ųjų vasarą už Šiaurės poliaračio temperatūra buvo 5 laipsniais aukštesnė nei įprastai, nuo sausrų ir potvynių kenčia vis daugiau ES valstybių. Visi šie reiškiniai, EK akimis žiūrint, turės rimtų padarinių tiek Europos, tiek pasaulio ekonomikai, infrastruktūrai, maisto produktų gamybai, visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei ir politiniam stabilumui. Tad kelias, kurį reikės nueiti siekiant tapti pirmuoju klimatui neutralaus poveikio žemynu, neišvengiamai turės sujungti visas politikos sritis, įsitikinęs EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Tam, jo teigimu, EK siūlo skirti ketvirtadalį viso būsimo daugiamečio ES biudžeto. Per septynerius metus su klimatu susijusioms priemonėms tikimasi atseikėti 320 mlrd. eurų.

„Tačiau ES biudžetas yra pridėtinis ir papildantis, o ne pakeičiantis nacionalines ir privačias investicijas, – sakė A. Pranckevičius. – Negalime tikėtis, kad EK viena pati pamos stebuklinga lazdele ir nudažys Europą žalia spalva.“ Būtent valstybių ir verslo veiksmai bus esminiai šiame kelyje. Viešųjų ir privačių investicijų tikimasi pritraukti patvirtinus Tvarios Europos investicijų planą. Iki 2030 m. jame numatytos priemonės turėtų paskatinti trilijoną eurų naujų investicijų.

Jei iki 2020 m. pabaigos pasauliniu mastu nebus susitarta dėl sąžiningo skaitmeninio mokesčio, ES turėtų veikti viena pati.

Tačiau tik gerų norų neužteks. Šis tikslas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, veikiau traktuotinas kaip EK požiūrio išraiška arba noras parodyti jos prioritetus. Jų įgyvendinimas priklausys nuo daugelio veikėjų ES, nacionaliniame, regionų lygmenyje ir rinkoje sprendimų.

Be to, tai ir sprendimų kainos klausimas. EK, nors siūlo teisės aktus, visų pirma yra vykdomojo pobūdžio institucija, todėl tam reikia atitinkamų išteklių. „Kol kas ES biudžetas yra mažas, realių perspektyvų jį smarkiai padidinti nėra, o tai reiškia, kad priemonių visoms ambicijoms įgyvendinti nebus pernelyg daug“, – įsitikinęs Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. „Jei palygintume, kas šiuo metu svarstoma derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, pamatytume, kad parama ūkininkams, net jei kartais siejama su aplinkosaugos normomis, smarkiai viršija su klimato kaita susijusių priemonių finansavimą“, – jam pritarė R. Vilpišauskas.

Aplinkosaugos politikos siekių įgyvendinimą ES mastu apsunkina ir tai, kad stokojama sutarimo tarp šalių ir jų viduje. Pavyzdžiui, perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių Lenkijoje reiškia anglių pramonės uždarymą. Tam nepritaria nemenką įtaką Lenkijos politikams turintys sektoriaus atstovai. Tokias skyles EK žada kaišyti Teisingo perėjimo fondo parama ir investicijomis į inovacijas. Šioms daugiamečiame ES biudžete siūloma skirti 100 mlrd. eurų.

Ne tik nuo EK valios priklausys ir tokie jos pasiūlymai, kaip sprendimas dėl sąžiningo minimalaus darbo užmokesčio visoje ES, Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo schema, Europos indėlių garantijų sistema, siekis stiprinti Bankų sąjungą. Visų jų tikslas, A. Pranckevičiaus teigimu, yra skatinti sąžiningumą ir atvirumą visose politikos srityse, apsaugoti piliečius ir sumažinti valstybėms tenkančią naštą dėl pasaulio ekonomikos sukrėtimų. Tačiau jų praktinė prasmė, tikėtina, bus labiau simbolinė.

Įvesti minimalų darbo užmokestį ES lygiu būtų sunku dėl gerovės ir produktyvumo lygio skirtumų. „Kiti su Bankų sąjunga ar kitomis ekonominės valdysenos priemonėmis susiję siūlymai veikiausiai bus tie patys, kuriuos EK yra teikusi ir anksčiau, ypač po 2010 m. euro zonos krizės pradžios“, – sakė R. Vilpišauskas ir pabrėžė, kad tada jie nebuvo priimami dėl nepakankamos valstybių narių, pirmiausia – Vokietijos, paramos. Tad ir dabar jų likimas priklausys nuo to, ar Vokietija pakeis savo poziciją dėl didesnės integracijos, galinčios reikšti ir didesnį perskirstymą tarp ES šalių.

Problemos namie

Pasiryžusi kovoti su klimato kaita, ES negali likti ant galinės sėdynės technologiniame progrese, įsitikinęs A. Pranckevičius. Jo teigimu, pasaulis jau dabar lygiuojasi į aukščiausius asmens duomenų apsaugos standartus, įtvirtintus Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. Vis dėlto erdvės tobulėti netrūksta. „Per pirmąsias šimtą dienų naujoji EK pasiūlys Europos požiūrį į dirbtinio intelekto poveikį žmonėms ir etikai, taip pat inicijuos naują Europos skaitmeninių paslaugų aktą. Juo bus atnaujintos atsakomybės ir saugos taisyklės, susijusios su skaitmeninėmis platformomis, paslaugomis ir produktais“, – IQ sakė pašnekovas ir pridūrė, kad jei iki 2020 m. pabaigos pasauliniu mastu nebus susitarta dėl sąžiningo skaitmeninio mokesčio, ES turėtų veikti viena pati. Europa nėra tarp skaitmeninės transformacijos lyderių, čia pirmauja JAV ir Kinija.

Nors bendra rinka – Bendrijos pagrindas, vis dar yra nemažai kliūčių prekėms, paslaugoms, kapitalui ir žmonėms laisvai judėti. Pastaraisiais metais net galima matyti judėjimo priešinga kryptimi: Mobilumo paketas gali apsunkinti transporto paslaugų teikimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Prancūzijos ar kai kurių kitų valstybių politikai, grįsdami savo siūlymus poreikiu atlaikyti konkurencinę kovą su Kinija, siūlo priemones, galinčias sumažinti konkurenciją bendroje ES rinkoje. ES išorės sienų apsaugos politika vis dar nedera su žmonių judėjimo suvaržymu Šengeno erdvėje, imtu taikyti po 2015 m. pabėgėlių krizės.

„Visa tai, ypač bendra rinka, sudaro ES pagrindą, o kai jis nėra baigtas kloti ir net ima braškėti, statyti ant jo naujus aukštus gana rizikinga“, – įsitikinęs R. Vilpišauskas.

Šuoliai turėtų būti didesni

EK pabrėžia: nesvarbu, ar planuojate investicijas, tyrimus, renkatės studijų kryptį, ar galvojate keisti reguliavimo aplinką, kova su klimato kaita, skaitmeninė transformacija ir socialinis teisingumas bus svarbiausi ES veiklos aspektai ateinančius penkerius metus. Vis dėlto norint iš tiesų atliepti iššūkius, su kuriais kasdieną susiduria ES piliečiai, daugiau iniciatyvos vertėtų rodyti siekiant užtikrinti tai, kam ir buvo kurta Bendrija. Europos Parlamento (EP) nario Petro Auštrevičiaus teigimu, pagreitį turėtų įgauti ES investicijos į naujas darbo vietas, jaunų ir mažesnių verslų skatinimą. „To reikia ne tik dėl to, kad Europos visuomenė sensta. To reikia, kad ES išliktų ir kaip taikų stabilumą garantuojantis projektas“, – IQ sakė pašnekovas.

Kita vertus, šiais metais įvykę EP rinkimai ir EK formavimo procesas parodė didėjančią politinių partijų svarbą ES politikoje ir išaugusį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vaidmenį. Dėl padidėjusios EP fragmentacijos EK pasiūlymams apsvarstyti veikiausiai reikės dar daugiau laiko, teisėkūros procesas taps lėtesnis. Raginimai Bendrijai greičiau reaguoti į įvykius pasaulyje gali vėl likti neišgirsti. R. Vilpišausko nuomone, U. von der Leyen vadovaujama EK turbūt dažnai mėgins derinti savo siūlymus ir veiks kartu su Prancūzija. Todėl daug kas priklausys nuo to, kaip į tai reaguos Vokietija. „Bet kuriuo atveju atrodo, kad sprendimų procesas ES taps dar sudėtingesnis, nors ir taip vieno projekto svarstymas EP ir Taryboje nuo EK pateikimo iki priėmimo paprastai trunka apie dvejus metus“, – nuogąstavo pašnekovas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų