Nauji santykiai

Nauji santykiai

Sukurtas liberalus devynioliktus metus galiojančio ir gerokai senstelėjusio Darbo kodekso pakaitas. Ar Seimui užteks valios jį patvirtinti?

Gegužę paaiškės, ar naujo įstatymo projektas pasieks parlamentą ir bus pradėtas narstyti. Tačiau jau dabar verslo ir profesinių sąjungų atstovai nesutaria, kurios siūlomos socialinio modelio nuostatos turėtų įsigalioti, o kurios – likti paraštėse. Nuosaikesni politikai vengia viešai reikšti nuomonę bijodami suerzinti socialiai jautrius rinkėjus. Jie vis dėlto supranta, kad dabartinis darbo santykių reglamentas nei apgina dirbančius piliečius, nei yra patrauklus investuotojams.

Pasaulio ekonomikos forumo sudaromoje konkurencingumo a­tas­kaitoje darbo santykių reguliavimo kategorijoje Lietuvai skiriama 53 vieta iš 180 vertinamų valstybių (štai estai yra 11-i). Silpniausiai vertinamos atleidimo iš pareigų ir priėmimo į jas procedūros, taip pat išeitinių kompensacijų dydis. Investuotojų mėgstamos ataskaitos sudarytojai minėtose kategorijose mums skiria atitinkamai 125 ir 112 vietą.

Audito bendrovės „Deloitte“ duomenimis, atleisti darbuotoją Lietuvoje brangiau nei pavyzdine socialine apsauga garsėjančiose šalyse. Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Danija ar Vokietija darbdaviams suteikia daugiau laisvės. Pagrindinės Lietuvos konkurentės dėl užsienio kapitalo – Rumunija, Lenkija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija – darbo vietas saugo kone dukart mažiau (žr. 1 grafiką). Teisėtas metinių viršvalandžių skaičius Lietuvoje tris kartus kuklesnis nei kaimynėse Latvijoje ir Estijoje. Ekonomikos ciklus atspindinčios terminuotos darbo sutartys – dar viena silpnoji vieta. Lietuvoje tokių sudaroma vos 2,4 proc., Lenkijoje – 20,9 proc., Suomijoje – 12,3 proc. (žr. 2 grafiką).

Nematoma įstatymo raidė

Retas šalies darbo rinkos dalyvis supras, kodėl tarptautinės institucijos susirūpinusios dėl griežtai reguliuojamų darbo santykių. Eiliniams žmonėms greičiausiai nepatiks siūlymai sumažinti išeitines kompensacijas, nes Lietuvos įstatymai šiuo atžvilgiu itin palankūs. Priklausomai nuo įmonėje išdirbto laiko, kompensacija gali būti iki šešių vidutinių darbuotojo mėnesinių atlyginimų dydžio.

Tiesa, realybė skiriasi nuo Darbo kodekso nuostatų. To neslepia net šalies premjeras Algirdas Butkevičius. Jis pareiškė, kad iš 40 tūkst. per krizę atleistų darbuotojų išeitinių kompensacijų sulaukė vos 7 tūkst. Ir tai – optimistinis vertinimas.

„Sodros“ duomenimis, praėjusių metų ketvirtą ketvirtį darbdavio valia ir nesant pavaldinio kaltės nutraukta 0,9 proc. darbo sutarčių. Šalių susitarimu išėjo 6,1 proc., o paties prašymu – 93 proc. darbuotojų. Pastarasis skaičius iliustruoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teiginį, kad darbo santykiai reguliuojami remiantis paprotine teise. Ir darbuotojai, ir darbdaviai supranta, jog aklai laikydamiesi Darbo kodekso nuostatų abeji patirtų nuostolių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, 2013 m. penktadalis šalies gyventojų visą algą arba dalį jos gavo vokeliuose, t. y. nuslepiant mokesčius. Vadinasi, jei žmones sunku atleisti, kur kas patogiau darbo santykius įteisinti žodiniu susitarimu. IQ skaičiavimu, siūlomos Darbo kodekso naujovės iš dalies padėtų spręsti šešėlyje slepiamų atlyginimų problemą. Darbdavys būtų įpareigotas išmokėti vieno mėnesio darbuotojo vidutiniam atlyginimui prilygstančią išeitinę kompensaciją, o likusi dalis atkeliautų iš Garantinio fondo ar kitų šaltinių, priklausomai nuo politikų sprendimo.

Kodėl turėtume atsisakyti palankaus įstatymo ir sumažinti darbo vietos apsaugą? Atsakymas – dėl naujų darbo vietų.

Dabar 12–18 mėnesių įmonėje dirbantis asmuo turėtų sulaukti dviejų mėnesių vidutinio užmokesčio dydžio išeitinės. Metams samdyti žmogų už 400 eurų mėnesinį atlyginimą neatskaičius mokesčių verslui kainuoja 7,3 tūkst. eurų, o darbuotojas gauna 4,5 tūkst. eurų pajamų. Atsisakius išeitinės kompensacijos, darbdavio išlaidos sumažėtų iki 6,2 tūkst. eurų, darbuotojo pajamos – iki 3,9 tūkst. eurų.

Jei vadovas susitaręs su pavaldiniu mokėtų 300 eurų legalų atlyginimą ir dar 100 eurų vokelyje, taip pat sutiktų nelegaliai mokėti išeitinę su priedu, metinė darbuotojo kaina siektų 6,9 tūkst. eurų. Tačiau pastarojo pajamos padidėtų iki 4,9 tūkst. eurų. Atsisakius išeitinės kompensacijos darbuotojo kaina sumažėja iki 5,9 tūkst. eurų, o pajamos – iki 4,2 tūkst. eurų.

Patvirtinus naują Darbo kodeksą, tomis pačiomis sąlygomis už legalų 400 eurų mėnesinį atlyginimą darbdavys per metus žmogui samdyti išleistų 6,8 tūkst. eurų. Beveik 100 eurų mažiau, nei dabar dalį algos mokėdamas vokelyje, ir 500 eurų mažiau, nei sąžiningai vadovaudamasis dabartiniu įstatymu. Tiesa, gyventojo pajamos sumenktų iki 4,2 tūkst. eurų. Likusi dalis išeitinės turėtų būti mokama iš biudžeto.

Mažesnis nedarbas

Pagal galiojančius reikalavimus įmonės vadovas apie atleidimą privalo įspėti prieš tris mėnesius. Siūloma terminą sutrumpinti iki mėnesio ir darbuotojui suteikti galimybę 10 proc. laiko skirti naujo darbo paieškoms.

Kodėl turėtume atsisakyti palankaus įstatymo ir sumažinti darbo vietos apsaugą? Atsakymas – dėl naujų darbo vietų. Rekomendacijas dėl naujo įstatymo teikę socialinio modelio kūrėjai tikisi, kad liberalesni santykiai paskatintų atsirasti iki 90 tūkst. darbo vietų.

Šiuo metu Lietuvoje registruota 158 tūkst. bedarbių – 70 tūkst. jų darbo ieško ilgiau nei metus. „Sod­ra“ pernai skyrė 110 mln. eurų nedarbo išmokų 41 tūkst. gyventojų. Paramą nurėžus bent pusiau, valstybei liktų dešimtys milijonų eurų.

Įrodyti darbo santykių liberalumo ir didesnio užimtumo ryšį nelengva, tačiau įmanoma. Vienas pavyzdžių – 2009 m. darbo santykių vadeles atleidusi Estija. Šiaurinės kaimynės premjeras įsitikinęs sprendimo nauda. „Darbo santykių reguliavimą pakeitėme per pastarąją krizę, ir nedarbo lygis smarkiai nukrito. Tai iš tikrųjų teigiamai paveikė mūsų ekonomiką“, – viešėdamas Vilniuje sakė Estijos ministras pirmininkas Taavi Rõivas.

Baltijos šalių ūkiui pradėjus vėl augti, užimtumas Estijoje šoktelėjo sparčiausiai. 2011 m. dirbančių asmenų čia padaugėjo 6,5 proc. Tais pačiais metais šis rodiklis Lat­vijoje ir Lietuvoje kilo atitinkamai 1,5 ir 0,5 proc. Liberaliausiai darbo santykius Baltijos šalyse reguliuojanti Estija didžiuojasi ir mažiausiu nedarbu – pernai darbo neturėjo 7,4 proc. estų, 10,8 proc. latvių ir 10,7 proc. lietuvių.

Vis dėlto didesnį užimtumą Estijoje galima sieti ir su euro įvedimu, po krizės atgautu verslo pasitikėjimu, užsienio investicijomis ar palankaus oro nulemtu geresniu kviečių derliumi. Liberalesni santykiai yra papildoma, tačiau ne vienintelė nedarbą mažinanti priemonė.

Klasių kova

Darbdavių asociacijos kone vienbalsiai pritaria ketinimams liberaliau reguliuoti darbo santykius. Visuomeninė strategijos „Lietuva 2030“ prievaizdė Valstybės pažangos taryba pasveikino naujas Darbo kodekso nuostatas. Po tarybos susitikimo „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas pareiškė, kad darbdaviai laukia naujos viršvalandžių skaičiavimo tvarkos ir atleidimą iš darbo reguliuojančių nuostatų pakeitimų.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad 59 proc. užsienio kapitalo įmonių darbo santykių reguliavimą įvardija kaip skubiai reformuotiną sritį. Verslininkams didesnį nerimą kelia tik šešėlinė ekonomika – pokyčių šioje sferoje viliasi 74 proc. respondentų. Tačiau naujosios pataisos nežavi profesinių sąjungų atstovų. Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas nuogąstauja, kad darbuotojai bus apgaudinėjami. Su verslininkais nesutariama dėl užmokesčio už viršvalandžius (žr. 3 grafiką). Siūloma, kad jie būtų skaičiuojami kaip Estijoje, tad viršvalandžius sutikęs dirbti asmuo gautų papildomų poilsio dienų. „Jeigu darbdavys gali įpareigoti darbuotoją dirbti viršvalandžius ir už tai nemokėti, tai ar jis turės motyvacijos priimti naujų žmonių?“ – svarstė A. Černiauskas.

Diskusijos dėl laisvesnių darbo santykių profsąjungoms yra gera proga išlįsti į viešumą, nes reali jų įtaka mažėja. Statistikos departamento duomenimis, profsąjungų narių skaičius smunka penktus metus. 2013 m. joms priklausė 7,4 proc. dirbančių asmenų. Prisiminus „Sod­ros“ pateiktą informaciją, kad absoliuti dauguma iš darbo išeina „savo noru“, matyti, jog profesinėms sąjungoms sunkiai sekasi prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymo. Kur kas lengviau priešintis pokyčiams.

Neaiškus finansavimas

Nors verslininkai Darbo kodekso pataisoms pritaria, jas dar reikia tobulinti. Advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Jurgita Venckutė įžvelgia problemų dėl atleidimo iš darbo procedūrų. Specialistės teigimu, naujosios nuostatos gali įvaryti pleištą tarp darbdavių ir darbuotojų. Šiuo metu atleidžiant žmogų galima rinktis iš aibės įstatyme numatytų priežasčių, tačiau naujajame kodekse tokios laisvės nebebus. Tiesa, liks galimybė darbuotoją atleisti dėl kitų priežasčių, bet tuomet išeitinė kompensacija sieks 6 mėnesių vidutinio darbuotojo atlyginimo dydį.

„Darbdavys vis dar privalės įrodyti atleidimo priežastis ir jos būtinai turės būti kitos, nei tos, už kurias jis gali atleisti darbuotoją palikdamas vieno mėnesio kompensaciją“, – paradoksą pastebi teisininkė. Pašnekovė pridūrė, kad darbo vietos apsauga per atleidimo priežasčių procedūras skatina  teisinius ginčus, kurie neretai veda į aklavietę. Atleidžiami darbuotojai turėtų būti apsaugomi finansiškai.

Tačiau ir šis punktas probleminis. Naujajame Darbo kodekse numatoma apkarpyti išeitines kompensacijas, bet padidinti nedarbo išmokas. Šios galėtų siekti 50 proc. gauto atlygio pirmus tris mėnesius ir laipsniškai mažėtų.

Darbdavio mokamas išeitines siūloma pakeisti išmokomis iš Garantinio fondo. Šiuo metu įmokos į jį siekia 0,2 proc. darbuotojo algos. Fondo lėšos naudojamos bankrutavusių bendrovių darbuotojų atlyginimams kompensuoti. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, šių metų vasarį Garantiniame fonde buvo sukaupta 16,8 mln. eurų – suma kas mėnesį auga, tačiau išeitinių našta greičiausiai pareikalaus papildomų lėšų.

J. Venckutės teigimu, naujasis Darbo kodeksas finansinę darbuotojų apsaugą, šiuo metu numatytą įstatymo, sumažintų beveik perpus: „Nedarbo išmokos, kurias numatoma padidinti, nepakeičia išeitinių kompensacijų. Darbuotojo pajamos tokią išmoką nulems tik iš dalies.“ Gali susiklostyti net taip, kad darbdaviui bus sunkiau įrodyti atleidimo priežastis, o darbuotojas neteks finansinės apsaugos.

Modernumo gūsis

Darbo kodekso projekto trūkumus būtina pašalinti. Gerai, kad dėmesys kreipiamas ir į mažiau visuomenės aptartus aspektus. Siekiama apsaugoti konfidencialią darbuotojo ir darbdavio informaciją, kuriama psichologinio spaudimo prevencija, tikimasi aiškiai nustatyti technologijų naudojimo darbo vietoje ribas.

Lankstesnė darbo valandų apskaita suteiks galimybę derinti karjerą ir asmeninį gyvenimą nenusižengiant įstatymui. Didesnis terminuotų darbo sutarčių skaičius leis lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos realijų. Siaurų sferų specialistams nebereikės dangstytis mokesčių mokėjimą komplikuojančiais verslo ir individualios veiklos pažymėjimais.

Pagaliau darbuotojui suteikiama daugiau atsakomybės rūpintis savo gerove. Tai pokomunistinės visuomenės brandos bruožas. Valstybė yra priežiūros, o ne garantijų mechanizmas.

Nors naivu tikėtis, kad neatsiras naujojo kodekso nuostatas savanaudiškai taikyti sieksiančių verslininkų, kintanti darbo rinka ir valstybės ekonomikos posūkis į paslaugų sektorių reikalauja iš esmės kitaip reguliuoti darbo santykius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų