„Jokių sankcijų Rusijai“ itališkai. (Scanpix nuotr.)

Naudingi idiotai: kuo panašios Vakarų populistų ir V. Putino vizijos

Naudingi idiotai: kuo panašios Vakarų populistų ir V. Putino vizijos

Rusija meistriškai naudojasi politinėmis jėgomis, griaunančiomis Vakarų institucijas iš vidaus

Daugumos Europos šalių ir institucijų vadovai Vladimiro Putino režimą laiko autoritariniu. Antirusiškas nuotaikas ypač sustiprino Krymo aneksija, po kurios Rusija pradėta laikyti realia grėsme Europos saugumui. Ją pažaboti bandoma ekonominėmis ir diplomatinėmis sankcijomis, tačiau V. Putinas pačioje Europoje atranda sąjungininkų Vakarų reakcijai sušvelninti.

Tradicinėms Europos politinėms partijoms oponuojantys populistų lyderiai ėmėsi taktikos susidraugauti su priešu. Austrijos kraštutinė dešinioji Laisvės partija, įeinanti į šalies koalicinės vyriausybės sudėtį, 2016 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su proputiniška „Vieningąja Rusija“. Susitarimas numato informacijos, susijusios su dvišaliais ir tarptautiniais santykiais, dalijimosi principą. Identišką sutartį Kremliaus veikėjai pasirašė ir su Italijos populistine „Šiaurės lyga“. Anksčiau V. Putino parama atvirai naudojosi Prancūzijos radikalai, o jų kandidatės 2017 m. prezidento rinkimuose Marine Le Pen kampanija buvo finansuojama Rusijos bankų. Vengrijos kraštutinės dešinės politinės grupės ilgus metus buvo siejamos su Rusijos žvalgybos tarnybomis, o valdančiosios „Fidesz“ partijos kontroliuojama žiniasklaida noriai skleidžia prorusišką propagandą.

Bendri interesai

Populistų ir V. Putino romano pagrindas – bendra pasaulio vizija. Abi pusės yra nacionalistinės, suinteresuotos kova prieš islamizmą, multinacionalines institucijas bei kultūrinį liberalizmą. Anglijos Voriko universiteto politologas George’as Löfflmannas IQ teigė, kad V. Putinas yra galingiausias antiliberalios pasaulėjautos ir autoritarinės santvarkos, kurios siekia populistai, atstovas. Tad jo valdomą Rusiją populistų lyderiai mato kaip sektiną politinės santvarkos pavyzdį, o ne grėsmę.

M. Le Pen yra sakiusi, kad V. Putino įgyvendinama politika, besiremianti protekcionizmu ir ginanti Rusijos žmonių interesus bei identitetą, yra pavyzdinis politinis modelis bet kuriai valstybei.

Svarbiausia populistus ir V. Putino Rusiją vienijanti gairė – siekis silpninti Europos Sąjungą. Nacionalistiniais sentimentais besivadovaujantys populistinių jėgų atstovai norėtų matyti ES laisvo judėjimo principo, skatinančio migraciją, pabaigą. Jų netenkina ir tai, kad ES institucijos tam tikrais atvejais turi didesnę sprendžiamąją galią nei nacionalinė valdžia, dėl ko, pasak jų, šalys ne tik praranda suverenumą, bet ir yra priverstos paklusti tokiems „neteisingiems“ reikalavimams kaip prieglobsčio pabėgėliams suteikimas. O V. Putinas yra suinteresuotas eskaluoti Europoje susipriešinimą ir chaosą, nes tikėtina, kad tokiame kontekste ES lyderiai susitelktų į vidinio stabilumo užtikrinimą ir mažiau dėmesio kreiptų į Rusijos įtakos plėtrą.

Rusijos prezidentas, kaip ir populistai Europoje, yra suinteresuotas iš pagrindų silpninti Vakarų pasaulį bei liberaliais pagrindais grįstą jo sistemą.

„Stipri ir vieninga Europa, ginanti laisvos demokratijos vertybes, yra tiesioginė grėsmė V. Putino ekspansiniams siekiams ir jo režimo gyvavimui. Rusijos prezidentas, kaip ir populistai Europoje, yra suinteresuotas iš pagrindų silpninti Vakarų pasaulį bei liberaliais pagrindais grįstą jo sistemą“, – teigė G. Löfflmannas.

Didžiausia pergale V. Putinui taptų populistų įsitvirtinimas Europos šalių vyriausybėse ir Europos Parlamente. Dauguma kraštutinių dešiniųjų partijų lyderių atvirai prisipažino nelaikantys Krymo aneksijos neteisėta. Tad populistų įsigalėjimas Europos politiniame lauke reikštų sankcijų Rusijai pabaigą. Toks posūkis neabejotinai būtų teigiamai priimtas Rusijos visuomenėje, o tai dar labiau konsoliduotų pasitikėjimą V. Putino režimu ir vykdoma politika.

Kremliaus draugystė su populistiniais judėjimais – hibridinio karo, kuriuo siekiama destabilizuoti Europos demokratijas, dalis. Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas neseniai pareiškė, kad išardyti NATO ir ES yra svarbiausias V. Putino užsienio politikos tikslas. Visgi Rusijos prezidentas galbūt net nesapnavo, kad šios užmačios įgyvendinimą palengvins pačios Europos viduje pagimdyti populistiniai judėjimai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų