(Pixabay nuotr.)

Dabartines mokesčių sistemas būtina pritaikyti XXI amžiui

Dabartines mokesčių sistemas būtina pritaikyti XXI amžiui

Šiandieninės mokesčių sistemos nedovanotinai negrabios

Jei gyvenate turtingoje šalyje, daug uždirbate ir neturite gero buhalterio, veikiausiai apie pusę metų dirbate valstybei. Jei uždirbate vidutiniškai, joks buhalteris neapsaugos nuo mokesčių, kuriuos mokate nuo atlyginimo ir pirkinių.

Triukšmingos kalbos apie mokesčius dažniausiai nukrypsta prie valstybei tenkančios dalies ir dažno surinktų pinigų švaistymo. Per mažai kalbama apie tai, kaip mokesčiai renkami. Šiandienines mokesčių sistemas gadina ne tik tai, kad jose nepaprastai sunku susigaudyti ir amžiais pilna apmokestinimo spragų, bet jos dar ir pasenusios. Todėl sistemoms trūksta efektyvumo, jos per daug neteisingos ir dažniau prasilenkia su valdžios prioritetais. Pasauliui reikia pertvarkyti mokesčių sistemas, pritaikant jas XXI a.

Susitarkim, kaip darysim dabar

Liudviko XIV laikais Prancūzijos finansų ministras Jeanas-Baptiste’as Colbert’as meną surinkti mokesčius kartą palygino su menu „nupešti žąsį taip, kad būtų kuo daugiau plunksnų ir kuo mažiau kirkavimo“. Mokesčių sistemos įvairiuose ūkiuose skiriasi, antai Europoje renkamas PVM, o JAV – ne, tačiau daugumos šalių sistemoms būdingi trys trūkumai, aiškiai rodantys, kad pešti niekas dorai nemoka.

Pradėkime nuo praleistų progų. Dideliuose, pasaulinio lygio miestuose būsto savininkai daug išlošė iš didžiulės būsto kainos, dažnai nulemtos žemės trūkumo. Tokiuose miestuose būstas per penketą metų vidutiniškai pabrango 34 proc., todėl jaunimui nėra įperkamas. Toks pelnas laikytinas akivaizdžiu pajamų šaltiniu, bet turtingų šalių gyventojai iki šiol sumoka panašiai nekilnojamojo turto (NT) mokesčių, kurie sudaro 6 proc. valdžios pajamų – tiek pat kiek prieš bumą.

Dar vienas trūkumas, kad kartais mokesčiai kenkia kitiems prioritetams. Turtingojo pasaulio politikos formuotojams neramu, kad auga nelygybė, pasiekusi didžiausią lygį per pusšimtį metų. EBPO šalyse, daugiausia išsivysčiusiose, 10 proc. turtingiausių gyventojų vidutiniškai uždirba devyniskart daugiau nei 10 proc. labiausiai skurstančių. Bet daugumoje ūkių (nors ne JAV) darbo jėgos mokesčiai per tą laiką kažkiek pasislinko į regresinės socialinio draudimo ir darbuotojų pajamų mokesčių struktūros pusę, tolyn nuo progresinių pajamų mokesčių.

Mokesčių sistemos neprisitaikė ir prie kintančių technologijų. Augant intelektinės nuosavybės svarbai beveik nebeįmanoma tiksliai nustatyti, kur tarptautinė įmonė realiai uždirba pinigus. Technologijų milžinės, kaip antai „Apple“ ir „Amazon“, nematerialiajam kapitalui laikyti renkasi mokesčių rojus, pavyzdžiui, Airiją, o kitur sumoka per mažai mokesčių. Rugpjūčio mėnesį paaiškėjo, kad „Amazon“ filialas Jungtinėje Karalystėje pernai sumokėjo 1,7 mln. svarų mokesčių, kai pelnas siekė 72 mln. svarų, o pajamos ‒ 11,4 mlrd. Neseniai suskaičiuota, kad kasmet beveik 40 proc. tarptautinių įmonių pelno perkeliama į mažų mokesčių šalis.

Vargu ar daug žmonių nuspręs emigruoti, kad nereikėtų mokėti mokesčių nuo investicinių pajamų

Bandymai „spręsti“ šias problemas dažnai baigiasi tuo, kad ir taip painūs šiandieniniai mokesčių kodeksai pasidaro dar painesni, o jei lobistai pasiekia savo, taip pat pasipildo naujomis spragomis. Europos Sąjunga nori išsiaiškinti, kada įmonės turi „virtualų ryšį“ su valstybe, o tada pagal sudėtingą formulę paskirstys pelną, priskirdama jį įvairioms šalims. Nesena JAV mokesčių pertvarka, neva siekiant juos supaprastinti, apėmė naujas stebėtinai sudėtingas taisykles, taikomas tarptautinėms įmonėms. Pasistūmėjo tarptautiniai bandymai bendradarbiauti užkertant kelią pelno perkėlimui, bet kliudo nesutarimai, ką daryti su technologijų įmonėmis, ir konkurencija dėl investicijų sienų nevaržomo kapitalo pasaulyje.

Pertvarkius mokesčius iš pagrindų galima tikėtis didesnio augimo ir teisingesnių visuomenių, kad ir kokią BVP dalį valdžia pasiimtų per mokesčius. Laimei, aišku, kokiais principais vadovautis, kad turtingos šalys sukurtų gerą sistemą: reikia apmokestinti rentas, išsaugoti motyvaciją ir pasirūpinti, kad mokesčių būtų sunku išvengti.

Visose šalyse reikia didinti NT ir paveldėjimo mokesčius. Tai nepopuliarūs, bet paprastai efektyvūs mokesčiai, pageidautini, kai NT nuosavybė iš kartos į kartą neša gerą pelną. Galima atsargiai žengti pirmą žingsnį, atšaukus nesenus paveldėjimo mokesčio mažinimus. Nusiteikus radikaliau, galima įvesti žemės mokestį – efektyviausią iš NT mokesčių, nuo seno palaikomą liberalų.

Ekonomistai skeptiškai vertina kitų kapitalo formų apmokestinimą ir turi rimtą priežastį – toks mokestis atgraso nuo investicijų. Vis tik nuo 1975 m. kapitalo dalis turtingojo pasaulio šalių BVP sudėtyje išaugo keturiais procentiniais punktais, taigi beveik 2 trln. JAV dolerių pasaulinių metinių pajamų persikėlė iš atlyginimų lapelių į investuotojų kišenes. Prisiminus, kad daugelyje rinkų mažėja konkurencija, panašu, kad įmonės vis dažniau iš ekonomikos gali susižerti gražios rentos. Galima įvesti į tokią rentą nutaikytus kapitalo mokesčius, nepakenkiant motyvacijai, jei bus numatytos išlygos investicijoms.

Siekiant, kad įmonės neperkeltų pelno, vyriausybėms vertėtų susidomėti investuotojais. Pelnas per dividendus ir savų akcijų išpirkimą galiausiai atitenka akcininkams, bet vargu ar daug žmonių nuspręs emigruoti, kad nereikėtų mokėti mokesčių nuo investicinių pajamų – „Apple“ gali perkelti intelektinę nuosavybę į Airiją, bet akcininkų į ją neperkels. Kaip atsargos priemonės reikia įmonių pelno mokesčio, kad kažkuo prisidėtų ir tie investuotojai, kurie patys mokesčių nemoka, pavyzdžiui, užsieniečiai ir universitetai. Visas investicijas reikėtų standartiškai priskirti sąnaudoms ir atsisakyti atskaitymų dėl mokamų paskolų palūkanų, kurie skatina rizikingą skolinimąsi be rimtų priežasčių.

Darbo rinkai toliau dalijantis į daug uždirbančiuosius ir likusius, uždirbantieji mažiausiai turėtų mokėti mažus arba neigiamus pajamų mokesčius. Tam reikia atsisakyti regresinių mokesčių nuo darbo užmokesčio, kuriuos Šiaurės Amerikoje būtų galima pakeisti vartojimo mokesčiais, taikomais per retai. Tai irgi regresiniai mokesčiai, bet daug efektyvesni.

Vienas tau, devyniolika man

Adamas Smithas sakė, kad mokesčiai turi būti efektyvūs, garantuoti, patogūs ir teisingi. Šiandieninė mokesčių politika prasilenkia su šiuo standartu ir yra nedovanotinai negrabi. Politikai retai galvoja apie mokesčių paskirtį ir mastą. O nusprendę vis tik pakeisti mokesčių kodeksus, jie grubiai įrašo naujus tarifus, išbraukia senus, kad tik antraštės gerai skambėtų. Perrašyti kodeksus reiškia palenkti skeptiškai nusiteikusius rinkėjus ir nepaisyti godžių specialiųjų interesų. Tai nėra lengva. Bet už galimą laimėjimą verta pakovoti.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų