Mokesčių mokėtojai – teisėkūros miglose

Mokesčių mokėtojai – teisėkūros miglose

JAV Stanfordo universiteto teisės profesorius Josephas Bankmanas, 2005-aisiais sugalvojęs reformuoti itin chaotišką, sudėtingą ir XXI a. skaitmeninių realijų neatitinkančią Kalifornijos valstijos mokesčių deklaravimo sistemą, radijo laidoje „Planet Money“ prisipažino sulaukęs netikėto atsako iš… mokesčių konsultantų organizacijų.

Šios kaltino mokslininką bandant sukurti sistemą, kurioje mokesčių administratorius, suprask, nesąžiningai konkuruotų su privataus sektoriaus organizacijomis, kurios dabar padeda mokesčių mokėtojams susidoroti su mokesčių deklaracijų painiava. Bandymą užpildyti mokesčių deklaraciją Kalifornijoje pats J. Bankmanas prilygina situacijai, kai, užuot atsiuntęs sąskaitos išrašą, bankas kas mėnesį siųstų tuščią formą, kurią reikalautų užpildyti ir pateikti atgal.

Sakysite, Lietuvoje toks palyginimas skamba kaip pasakojimas iš fantastikos srities? Kalbant apie patį deklaravimą – gal ir taip, jau seniai dauguma mūsų mokesčius deklaruojame internetu. Tačiau faktas, kad mokesčių konsultanto profesijos atstovai dar nėra išnykę Lietuvos žemėje. Jų reikia jei ne deklaracijoms pildyti, tai bent jau mokesčių pakeitimams išaiškinti.

Atlyginimą gauname kas mėnesį, o mokesčių pakeitimų sulaukiame kartą per dvi savaites. Būtent vidutiniškai kas tiek laiko Lietuvoje priimami pagrindinius mokesčių įstatymus keičiantys teisės aktai. Tai labai daug, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Pernai Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad teisinės aplinkos nestabilumas yra didžiulis galvos skausmas tiek verslui, tiek gyventojams. Ekonomikos politikos neaiškumą kaip labai problemišką ir turintį įtakos verslo plėtrai įvardijo 15 proc. įmonių, panaši dalis minėjo ir darbą reguliuojančių teisės aktų netobulumą. Trečdalis kaip vienas aktualiausių problemų įvardijo mokesčių dydžius ir jų administravimą, ketvirtadalis – administracinę naštą verslui. Netobulus įstatymus ir teisinio reguliavimo spragas kaip labai rimtą problemą mato 22 proc. šalies gyventojų.

Jaučiatės atsiliekantys nuo pakeitimų ir norite vienu prisėdimu susipažinti su šalies mokesčius reglamentuojančiais įstatymais? Sėkmės.

Jei įveikėte Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“, turėkite omenyje, kad pagrindinių Lietuvos mokesčių įstatymų apimtis dabar beveik tokia pati – per dešimt metų padidėjo trečdaliu ir šiuo metu sudaro 196 tūkst. žodžių. Ilgi mokesčių įstatymai savaime nėra nusikaltimas, bet pagal apimtį jau virsta tikra bausme juos analizuojantiems. Juk mokesčių srities įstatymai – ne lengvas romanas.

Dar didesnis darbas laukia norinčių prisidėti prie geresnės mokesčių sistemos kūrimo. Iš tiesų, tai nelabai kuo skiriasi nuo bėgimo paskui traukinį. Gali bandyti, tačiau menka tikimybė spėti. 400 originalių įstatymo projektų buvo pateikta per pastaruosius penkerius metus, bendras registruotų pasiūlymų, įvairių jų versijų ir priimtų įstatymų skaičius perkopė 800. Ir kalbame tik apie pagrindinius mokesčių įstatymus.

Kiekis ir greitis toks, kad visiškai nėra ko stebėtis, jog specialistų pastabos lydinčiuose raštuose – retos viešnios. Įstatymai kepami dirbant pavieniui, o tokios teisėkūros rezultatai – apgailėtini. Ten, kur turėtų būti įvertinti padariniai gyventojams ir verslui, tekstas daugelyje valdžios siūlomus pakeitimus lydinčių aiškinamųjų raštų labai jau lakoniškas: „Projektas neigiamų pasekmių nesukurs.“

Atrodytų, įstatymų leidėjams norint sulaukti kokybiško atsakomojo ryšio, reikia tiek nedaug. Įsivardyti visuomenės grupes, kurias palies pokyčiai, kreiptis į jų atstovus ir… užduoti konkrečius klausimus. Kokį poveikį turės pakeitimai? Kuris variantas iš kelių siūlomų yra priimtiniausias? Kada turėtų įsigalioti siūlymai? Tokie ir panašūs klausimai leistų susidaryti daug geresnį vaizdą, ko galima laukti priėmus vieną ar kitą įstatymą.

Dabar dažnai net ir didžiausių reformų aptarimai virsta bendraminčių susibūrimu, ministrų ir viceministrų prezentacijomis, kurių laukiamiausia dalis – kavos pertraukėlė. Renginio svečių sąraše – skirtingų institucijų valstybės tarnautojų pavardės, kartkartėmis „dėl kvapo“ įtrauktas vienas kitas mokslininkas. Kokio grįžtamojo ryšio, be sausokų plojimų po baigiamojo žodžio, tikimasi tokiuose renginiuose – lieka klausimas be atsakymo.

Suskaičiavome tik įstatymų keitimus ir papildymus, o ne valandas, kurias verslas ir net paprasti mokesčių mokėtojai praleidžia norėdami sąžiningai sumokėti mokesčius. Administracinė našta kainuoja daug pinigų ir nervų. Tad kiekvienas naujas pakeitimas turėtų būti įvertintas pagal seną ir visiems žinomą patarlę „devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“. Tuomet ir sistemos kas dvi savaites lopyti nereikės.

Ieva Valeškaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų