Mokesčiai pamažu žengia ir į LEZ

Mokesčiai pamažu žengia ir į LEZ

Vasaros pradžioje ES Komisija Lietuvai patvirtino naują regioninės pagalbos žemėlapį, o jei paprasčiau – nustatė naujas ribas, kiek valstybė įvairiomis formomis (tiesioginėmis subsidijomis ar dotacijomis, lengvatinėmis paskolomis, tikslinėmis mokesčių lengvatomis ir pan.) gali remti privačias iniciatyvas.

Kadangi vieninga rinka ir laisva konkurencija yra vienos pamatinių ES kaip ekonominės sąjungos vertybių, į bet kokį valstybių įsikišimą, kuris gali vienaip ar kitaip paveikti šios vieningos rinkos veikimą ir konkurencinę aplinką ES, reaguojama pakankamai jautriai. Ši sritis ir galimos valstybės pagalbos teikimo privačiam verslui išimtys detaliai reglamentuojamos ir prižiūrimos. Tiesa, valstybės vienam ūkio subjektui per 3 metus suteikta iki 200 tūkst. eurų pagalbos suma (transporto įmonėms – iki 100 tūkst. eurų) laikoma de minimis arba mažareikšme pagalba, negalinčia turėti reikšmingos įtakos ES vieningai rinkai dėl to papildomai reguliuojama mažiau (pavyzdžiui, išskiriant sektorius, kuriems ši išimtis negali būti taikoma – žemės ūkis, žuvininkystė, tikslinis eksporto rėmimas ir pan.).

Vienas valstybės pagalbos reguliavimo ES lygmeniu instrumentų – regioninės pagalbos žemėlapiai, numatantys, kokio intensyvumo valstybės pagalba privačiam subjektui konkrečiame regione laikoma nepažeidžiančia ES teisės. Pagalbos intensyvumas paprastai matuojamas ir jos leistina maksimali riba nustatoma procentine išraiška nuo paties privataus subjekto investuotos sumos: pavyzdžiui, jei maksimali leistina valstybės pagalbos intensyvumo riba yra 50 proc., įmonei, investavusiai 1 mln. eurų savų lėšų, ES teisei neprieštaraujančia būtų laikoma nacionalinė valstybės įvairiomis formomis suteikta pagalba, kurios vertė neviršytų 500 tūkst. eurų.

Iki 2014 m. liepos 1 d., pagal 2007-2013 m. regioninės pagalbos žemėlapį Lietuvai, kaip regionui, kurio ekonominis išsivystymas (BVP vienam gyventojui) nesiekė 45 proc. ES vidurkio, buvo nustatytas galimas 50 proc. valstybės pagalbos intensyvumas, kuris labai mažoms ir mažoms įmonėms galėjo būti didinamas dar 20 proc. punktų, o vidutinėms įmonėms – 10 proc. punktų. Naujuoju 2014-2020 m. regioninės pagalbos žemėlapiu Lietuvai, kaip regionui, kurio BVP vienam gyventojui viršija 60 proc. ES vidurkio (vertinimo metu Lietuvoje – 61,33 proc.), patvirtintos naujos teikiamos pagalbos intensyvumo ribos – 25 proc. bendroji riba, kuri gali būti didinama 20 proc. punktų mažoms ir labai mažoms įmonėms ir 10 proc. punktų vidutinėms įmonėms.

Regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui yra nuo 45 proc. iki 60 proc. ES vidurkio, bendroji valstybės pagalbos intensyvumo riba dabar yra 35 proc. Artėjimas prie ES vidurkio tiesiogiai lemia, kad ES vis plačiau ima reguliuoti ir riboti veiksmus, kuriais Lietuva gali remti ir skatinti verslą bei investicijas.

Viena iš aktualesnių ir kiek nutylimų pasikeitusio Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapio paveiktų sričių – laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) veikiančioms įmonėms taikomų mokesčių lengvatų apimtis. Pelno mokesčio įstatyme ir gausioje informacijoje potencialiems investuotojams internete daugiausia akcentuojamas LEZ įmonėms, atitinkančioms investicijų ir veiklos kriterijus, suteikiamas 6 metų visiškas atleidimas nuo pelno mokesčio, po to dar 10 metų šis mokestis sumažinamas 50 proc., taip pat neterminuotas atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Ir tik viena Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo eilutė pažymi, jog mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai LEZ įmonėms taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą, ir Lietuvos Vyriausybės nustatytai valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarkai. Informacijoje potencialiems investuotojams nuorodos į ES nustatytus valstybės pagalbos apribojimus taip pat pateikiamos tik antrame ar trečiame plane.

Taigi, valstybės pagalbos intensyvumo maksimalių ribų pokyčiai reiškia, kad ir mokestinės naudos (suprantama, LEZ investuojama ne tik dėl jos, tačiau jos svoris „privalumų pakete“ tikrai ne pats mažiausias) viršutinės „lubos“ nuo 70 proc. (mažoms ir labai mažoms įmonėms), 60 proc. (vidutinėms įmonėms) ir 50 proc. (didelėms įmonėms) nusileidžia iki atitinkamai 45 proc., 35 proc. ir 25 proc. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vidutinei įmonei, investavusiai 10 mln. eurų, maksimali pelno mokesčio lengvatos suma (t. y. nesumokėtas pelno mokestis, lyginant su tuo, koks būtų mokamas taikant įmonei standartinį pelno mokesčio tarifą), išdėstoma per minėtus 16 metų, sumažėja nuo 6 mln. iki 3,5 mln. eurų (ir tai neįvertinus to, kad dalis šios sumos tenka ir, pavyzdžiui, neterminuotai taikomai nekilnojamojo turto mokesčio lengvatai). Dalis LEZ įmonių, ypač tos, kurios gali patekti po de minimis išimtimi, t. y. nepretenduoja į didesnę nei 200 tūkst. eurų per 3 metus bendrą mokesčių „nuolaidos“ sumą, maksimalaus paramos intensyvumo nepasieks. Tačiau tikrai rasis tokių, kurioms savuosius finansinius, mokestinius ar apskritai verslo planus gali tekti persvarstyti, perskaičiuoti vykdomų ar naujai planuojamų investicinių projektų atsiperkamumą ir/ar pelningumą.

Pirmiausia, suprantama, kalbama apie planuojamus naujus investicijų LEZ projektus, tačiau nereikėtų pamiršti ir jau investavusių bendrovių. Teisinio reguliavimo, aiškumo ir apibrėžtumo jų atžvilgiu šiuo klausimu akivaizdžiai per mažai: pavyzdžiui, kaip (ir ar) pasikeitęs regioninės pagalbos žemėlapis atsilieps jau LEZ investavusioms bendrovėms – tiek toms, kurių gautos paramos intensyvumas dar nepasiekė naujųjų apribojimų, tiek ir toms, kurios naująsias ribas jau galbūt yra peržengusios? Ar joms liks galioti ankstesniuoju žemėlapiu nustatytos lengvatų „lubos“, ar teks pereiti prie naujųjų? Kaip bus vertinamos naujos (papildomos) tokių įmonių kapitalo investicijos LEZ, koks lengvatos intensyvumas taikomas (ypač įvertinant, kad išankstiniai jų investiciniai įsipareigojimai ir planai praktiškai niekur oficialiai nefiksuojami)? Kokią įtaką turės (jeigu apskritai turės) tai, kad naujasis žemėlapis įsigalioja metų viduryje, o pelno mokestis skaičiuojamas už visus metus?

Tokie ir panašūs klausimai pamažu (ypač artėjant pelno mokesčio už 2014 metus deklaravimo ir sumokėjimo terminui 2015 metais) tikrai vis dažniau atsiras tiek LEZ investavusių įmonių, tiek LEZ valdytojų, tiek mokesčių administratoriaus bei valstybės pagalbos teikimą prižiūrinčios Konkurencijos tarybos darbotvarkėje, o ganėtinai mechaniškas ES teisės aktų valstybės pagalbos srityje perkėlimas į nacionalinę teisę taip pat ne itin padeda rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Viena vertus, galima svarstyti, kad mažėjanti „išdalinamų“ mokestinių lengvatų suma potencialiai reiškia didėjančias nacionalinio biudžeto pajamas, o gavę pradinę paramą ir įleidę šaknis, investuotojai gali ir turi plačiau prisidėti prie šalies viešųjų finansų. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad veiklai LEZ taikomi įvairūs skirtingo pagrįstumo apribojimai ir reikalavimai (draudimas turėti filialus ir atstovybes už LEZ ribų, prekiauti šalies vidaus rinkoje ir pan.), dėl to įmonės nėra visai lygiavertės laisvai Lietuvoje veikiantiems konkurentams. Taip pat būtina įvertinti, kaip taip pasikeitusios lengvatų taikymo sąlygos paveiks ir naujų mokesčių mokėtojų atsiradimą LEZ, jau ten esančiųjų sprendimus plėtoti, vystyti ar apskritai tęsti pradėtą veiklą. Taip pat svarbu atsižvelgti, kokios įtakos tai turės naujai įkurtų (ir išvystyta infrastruktūra vis dar pasigirti negalinčių) laisvųjų ekonominių zonų Akmenėje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose patrauklumui, jų galimybėms konkuruoti su jau veikiančiomis ir įdirbį turinčiomis LEZ Kaune bei Klaipėdoje.

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų