(BNS nuotr.)

Miestuose statoma daugiau būstų nei prieš krizę

Miestuose statoma daugiau būstų nei prieš krizę

Nors Lietuvos gyventojų skaičius nuolat mažėja, šalyje pastaruoju metu statoma rekordiškai daug būstų – netgi daugiau nei prieš krizę.

Pasak nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus, naujų būstų poreikį diktuoja keli besiplečiantys šalies miestai, kuriuose daugėja gyventojų ir dirbančiųjų.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo apie 32,7 tūkst., o per dešimtmetį – daugiau nei 400 tūkst. gyventojų. Vis dėlto praėjusiais metais šalyje baigta statyti rekordiškai daug būsto – 12,7 tūkst. individualių, blokuotų namų, kotedžų bei butų. Tai 4,8 proc. daugiau nei 2015-aisiais ir 7,4 proc. daugiau nei nekilnojamojo turto rinkos piko metu.

„Kyla natūralus klausimas, kas tą būstą statosi, perka, kai Lietuvą kamuoja didžiulė emigracija ir kai kai kurie regionai yra arti išnykimo ribos? Apie 75 proc. visų būsto statybų sukoncentruotos trijuose Lietuvos didmiesčiuose bei jų rajonuose, o Vilniaus miestui ir rajonui teko 51 proc. visos būsto plėtros 2016 metais. Taigi, kad intensyviausia būsto plėtra vyksta tose savivaldybėse, kuriose ne tik daugėja gyventojų, bet ir auga jų užimtumas“, – teigė A.Antanavičius.

Pasak jo, priešingai nei prieš krizę, šiuo metu daugiausiai statoma individualių namų bei kotedžų, todėl greičiausiai būstas įsigyjamas sau.

„Analizuojant statomo būsto struktūrą, galima įžvelgti, kad rinka iš esmės skiriasi nuo tos, kuri buvo praėjusio pakilimo metu, kada daugiausiai buvo statoma butų. Pastarieji buvo statomi siekiant patenkinti spekuliatyvių pirkėjų apetitą. Šiuo metu daugiausiai statomi individualūs namai ir kotedžai, o tai reiškia, kad veikiausiai paklausa yra ne spekuliatyvi, o ieškanti būsto sau. Tai rodo daug didesnį rinkos tvarumą“, – sakė A. Antanavičius.

Rinka auga netolygiai

Analitiko teigimu, būsto rinka šalyje auga netolygiai: itin aktyvūs yra tik didieji miestai ir keli rajonai.

„Lietuvoje yra 6-7 savivaldybės, kuriose būsto rinka reikšmingai auga ir tai yra daugiausiai didžiųjų miestų bei kurortinių miestų rinkos. Tuo tarpu likusioje Lietuvos dalyje rinka stagnuoja ar net traukiasi. Nevienodas tendencijas galima paaiškinti fundamentaliais rodikliais. Trijose savivaldybėse – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdos rajone gyventojų skaičius didėja jau ketvirtus metus iš eilės. 2016 metais nežymiai gyventojų taip pat padaugėjo Palangos ir Neringos savivaldybėse“, – aiškino „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Kauno rajono gyventojų prieaugis siekė 1,1 tūkst., Vilniaus miesto – 867, Klaipėdos rajono – 628, Palangos – 163, Neringos – 141.

Pasak A. Antanavičiaus, Kauno ir Klaipėdos rajonai gyventojams patrauklesni, nei Vilniaus, mat pastarasis gerokai per daug nutolęs nuo sostinės centro.

„Kauno ir Klaipėdos rajonai turi bendrą bruožą – gyventojų skaičius juose daugiausiai didėja atitinkamai Kauno ir Klaipėdos miestų sąskaita. Didžiausia naujakurių koncentracija yra arti miestų ribos, nes tokiu būdu išlaikomas geras susisiekimas su miesto centru bei įsigyjamas būstas už gerokai patrauklesnę kainą.

Vilniaus situacija kardinaliai priešinga – 2016 metais Vilniaus rajone gyventojų mažėjo, o miestas toliau augo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Vilniaus rajonas nėra toks patrauklus naujakuriams. Esminis šių didmiesčių skirtumas – Vilniaus rajonas yra pernelyg nutolęs nuo miesto centro, kuriame sukoncentruotos darbo vietos ir dėl to gyventi užmiestyje yra nepatogiau nei Kauno ir Klaipėdos rajonuose, kurie yra kur kas arčiau miesto centro, tad tokios problemos neturi“, – sakė jis.

A. Antanavičiaus teigimu, praėjusiais metais tik keliose savivaldybėse daugėjo dirbančiųjų, o Vilniuje dirbo rekordinis skaičius žmonių.

„Vilniaus miestas, Kauno rajonas ir Klaipėdos rajonas yra vienintelės savivaldybės Lietuvoje, kuriose 2016 metais daugėjo ne tik gyventojų, bet ir dirbančių gyventojų skaičius, kuris, tikriausiai, yra netgi svarbesnis rodiklis, nes reiškia, kad daugėjo gyventojų, gaunančių pajamas, galinčių vartoti, investuoti ir t.t.

Be to, augant gyventojų užimtumui, paprastai, gerėja jų nuotaikos, ateities vertinimas bei lūkesčiai. Pernai dirbančių gyventojų Lietuvoje padaugėjo maždaug 26,5 tūkst., o daugiau nei pusė – 13,4 tūkst. jų atsirado sostinėje. Čia dirbo rekordinis skaičius žmonių – apie 295 tūkst. – 14,7 tūkst. daugiau nei praėjusio piko metu. Tai neturėtų stebinti, matant intensyvias komercinių objektų: verslo centrų, viešbučių, prekybos centrų statybas, vietos bei užsienio įmonių plėtrą. Panašu, kad šios tendencijos sostinėje tęsis ir toliau, tad gyventojų užimtumas turėtų toliau augti“, – aiškino analitikas.

Skirtingos perspektyvos dėl pajamų nelygybės

A. Antanavičius prognozuoja, kad Kaune, kuriame taip pat prasidėjo aktyvesnė komercinio nekilnojamojo turto plėtra, ilgainiui turėtų augti ir gyventojų užimtumas bei pajamos.

„Kauno ir Klaipėdos rajonuose užimtų gyventojų skaičius atitinkamai padidėjo 1,6 tūkst. ir 600. Kaune gyventojų užimtumas didėjo nežymiai, bet miestas išsiskiria tuo, kad jame taip pat prasidėjo intensyvi komercinių objektų plėtra, dėl kurios galime tikėtis augančio gyventojų užimtumo ateityje, tad miesto perspektyvos atrodo gerokai pozityviau nei Klaipėdoje, kurioje investuotojai kol kas mažiau aktyvūs. Būsto poreikis Klaipėdos mieste ir rajone, Vilniaus mieste bei Kauno mieste išlieka gana stiprus. Tačiau tam, kad būsto poreikis virstų realia paklausa, turi didėti gyventojų perkamoji galia – augti jų pajamos“, – aiškino jis.

Pasak analitiko, nors praėjusiais metais realios gyventojų pajamos augo visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau dėl pajamų nelygybės teigiamas perspektyvas galima prognozuoti tik keliems regionams.

„Akivaizdžiai matoma pajamų nelygybė, kai skirtumas tarp vidutiniškai mažiausiai uždirbančių savivaldybių gyventojų bei vidutiniškai daugiausiai uždirbančių vilniečių yra apie 50 proc. Pagal atlyginimų dydį didieji Lietuvos miestai išlaiko lyderių pozicijas, o pridėjus dar tai, kad kai kuriuose iš jų ne tik auga gyventojų skaičius, bet ir daugėja dirbančių gyventojų, tai šių regionų perspektyvas galima vertinti labai teigiamai“, – sakė A. Antanavičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų