(Midsummer Vilnius archyvo nuotr.)

Miesto ir žmogaus širdžiai: kultūriniai renginiai reikalingi ir vasarą

Miesto ir žmogaus širdžiai: kultūriniai renginiai reikalingi ir vasarą

Trečius metus Valdovų rūmų didysis kiemas prisipildo kultūros: nuo šiuolaikinės muzikos iki klasikinių kūrinių. Laurai Čiginskaitei „Midsummer Vilnius“ iniciatorius Valdas Petreikis sako jau įsitikinęs – kultūriniai renginiai Vilniuje reikalingi ir vasarą.

– Kuo „Midsummer Vilnius“ skiriasi nuo kitų pastaraisiais metais pradėtų organizuoti festivalių?

– Visada sakiau, kad vasarą Vilniuje mes esame, tikėtina, vienintelis tikras festivalis, kuris yra vietinis, turi identitetą, aiškią programą, vietą, šūkį, netgi aiškią auditoriją, į kurią orientuojamės. Taip pat tai yra vienintelis nuoseklus scenos menų festivalis, nes „Midsummer Vilnius“ – ne vien šiuolaikinė muzika, bet ir klasika, ir teatras – viskas kartu, tačiau atitinkamo kokybės lygio. Mūsų auditorija yra išsilavinę miestiečiai ir miesto svečiai, kurie tikrai supranta ir vertina atlikėjus, pasirodymus bei vietos estetiką. Esame miesto širdyje ir skirti žmogaus širdžiai.

Taip pat mūsų festivalis tikriausiai inicijuoja daugiausia projektų su įvairiais nestandartiniais atlikėjais. Mes prodiusuojame ir norime, kad atlikėjai bendradarbiautų vieni su kitais.

– Festivalyje pasirodo ne tik lietuviai, bet ir užsienio atlikėjai, ką šiais metais išskirtumėte?

– Programoje yra trys ašys: pirmas, vidurinis ir paskutinis renginys. Tarp jų šiemet yra Andrius Mamontovas, „G&G Sindikatas“. Praėjusiais metais surengėme elektroninį vakarėlį, šiemet laukia daugiau intelektualus repas, „G&G Sindikatas“ turbūt pati įtakingiausia šio žanro grupė per pastaruosius keliasdešimt metų Lietuvoje. Jie rengia „Unplugged“ koncertą, kuris jau nebeturėjo būti grojamas. Grupė atliko tris koncertus Rusų dramos teatre ir tuo viskas turėjo pasibaigti, bet mes prikelsime ją naujam gyvenimui, vienam kartui. Labai išskirtinė, manau, ir „Skylės“ su „Ąžuoliuko“ choru programa – tai vienkartinis projektas. Dar asmeniškai labai laukiu Mari Samuelsen ir NIKO pasirodymo.

– Vienas iš programos akcentų ‒ teatrinis pasirodymas, šįkart tai Oskaro Koršunovo „Hamletas“. Ką Valdovų rūmų didžiojo kiemo erdvė suteikia spektakliams?

– Teatras lauke – neabejotinai didelis iššūkis trupei. Parodymas fiziškai negali būti toks pat, todėl tie teatro kolektyvai, aktoriai, režisieriai, kurie sutinka tai daryti, turi būti labai drąsūs. Lauke negali sukurti idealios tamsos, o dramos teatrui tai yra svarbu. Reikšminga galimybė žaisti su apšvietimu, atidaryti, uždaryti tamsą. O. Koršunovo spektakliuose yra labai daug tamsos, perėjimų iš tamsos į šviesą ir jis labai daug apie tai kalba. Tai, kad jie sutiko suvaidinti „Hamletą“, manau, yra didžiulis iššūkis ir spektaklis fiziškai negali būti toks pat. Ar jis bus geresnis, ar blogesnis, ar su kitomis spalvomis – turi vertinti žiūrovai.

– Tikriausiai daugeliui susidaro įspūdis, kad vasarą viskas lyg sulėtėja, teatrai baigia sezonus, koncertai irgi ne tokie dažni, bet jūs minėjote, kad savo žiūrovą radote?

– Manau, kad Lietuvoje buvo labai ryškus sezoniškumas bei aiškiai atskirti nepriklausomi organizatoriai ir valstybinis teatro, klasikinių koncertų sektorius, skirtingos jų misijos. Tai lėmė istorinės priežastys. Tačiau dabar pastebiu, kad sezoniškumo mažėja. Tą tarpą, kuris atsirasdavo neveikiant teatro ar koncertų salėms, užpildo festivaliai. Natūraliai atviroje, laisvesnėje visuomenėje vakuumas užsipildo ir dėl gabių, veiklių žmonių, kurių Lietuvoje netrūksta, o žiūrovai paseka jais. Nepaisant to, kad daugelis atostogauja, žmonės nori bendrauti. Taip vakarietišku būdu formuojasi natūralus socialinis junginys.

Tarptautinis teatro festivalis „Midsummer Vilnius“, Valdovų rūmų didysis kiemas (Katedros a. 4), liepos 16–27 d.

Komentarai

  • […] (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); Source link […]

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų