Pixabay nuotr.

„Lietuvos ryto“ ir BTV televizijose dominavo rusiškas, LNK, TV3, TV6 – JAV turinys

„Lietuvos ryto“ ir BTV televizijose dominavo rusiškas, LNK, TV3, TV6 – JAV turinys

Šešių žiūrimiausių Lietuvos televizijų eteryje tarp ne Europoje parengtos produkcijos dominavo Rusijoje bei Jungtinėse Valstijose (JAV) pagaminti filmai, serialai ar laidos.

Tai atskleidė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sausio 22–28 dienomis atliktas tyrimas vertinant šalies televizijos programų struktūrą.

Atmetus europines ir lietuviškas laidas, serialus, filmus, taip pat žinių, sporto, žaidimų laidas, reklamas ir anonsus, daugiausia rusiško turinio rodė „Lietuvos ryto“ televizija bei BTV (atitinkamai 92 proc. ir 53 proc.). Tuo metu LNK, TV3 ir TV6 eteryje dominavo JAV produkcija, atitinkamai sudariusi 84, 85 ir 88 proc. ne Europoje parengto turinio.

Tiesa, 47 proc. ne europinio turinio BTV sausį sudarė JAV laidos, serialai ar filmai, tuo metu „Lietuvos ryto“ televizijoje likęs laikas buvo užpildytas kūriniais iš Brazilijos.

„Pirmiausia matome, kad rusiška produkcija „emigravo“ į mažiau žiūrimus kanalus. Antra, dėl europinės produkcijos – ji nėra dominuojanti. Jei peržvelgtumėme visus kanalus, nėra taip, kad pasiektumėme Europos Komisijos rekomenduojamus 50 proc., išskyrus LRT“, – BNS sakė LRTK pirmininko pavaduotojas Mantas Martišius.

Kaip parodė analizė, Europos šalių kūriniai, įskaitant ir lietuviškas laidas, serialus, filmus, LRT eteryje sausį užėmė 84 proc. laiko, Lietuvos ryto“ televizija tokiai produkcijai skyrė 56 proc. viso eterio laiko. Visos kitos televizijos tam skyrė mažiau nei pusę eterio trukmės: TV3 – 43 proc., LNK – 42 proc., BTV – 43 proc., TV6 – 25 procentus.

LRTK atstovai pažymi, jog EK rekomendacijos, kad ne mažiau nei 50 proc. televizijų eterio užimtų Europoje pagaminta produkcija, nėra privalomos.

Anot M. Martišiaus, tyrimas taip pat atskleidė, kad iki trečdalio eterio televizijose sudaro vadinamosios pertraukos – reklama, anonsai.

„20–30 proc. televizijos eterio sudaro tos vadinamosios pertraukos. Tai – iš tiesų daug. Žiūrėti filmą, kurio trukmė yra dvi valandos, bet jis išsitęsia iki 4 valandų, yra sudėtinga“, – teigė M. Martišius.

Televizijų programų struktūrą LRTK pirmą kartą jau vertino 2017-aisiais. Pasak M. Martišiaus, šįkart skaičiai tikslesni, kadangi atskirai vertintas būtent reklaminis laikas, žinių, sporto, žaidimų laidos, teleparduotuvės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų