Lietuvos pramonė atsigauna, bet reikia lūžio

Lietuvos pramonė atsigauna, bet reikia lūžio

Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcija šių metų kovą buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus. Suaktyvėjusios statybos Lietuvoje davė reikšmingą išgaunamosios pramonės plėtros impulsą. Dėl to kasybos ir karjerų eksploatavimo veikla kovą ūgtelėjo net 14 proc.

Energingiau pavasarį pasitiko ir pagrindinis Lietuvos lokomotyvas – apdirbamoji pramonė. Ši, atmetus rafinuotų naftos produktų gamybos įtaką, augo 10,6 proc.

Lietuvos apdirbamoji pramonė – kertinis eksportuotojas, užsienyje realizuojantis apie du trečdalius šalyje pagamintos produkcijos. Tad nenuostabu, jog šiam ūkio segmentui gyvybiškai svarbi pagrindinių eksporto rinkų ekonominė sveikata. Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai. Šių šalių plėtrą lemia atsigavęs namų ūkių vartojimo apetitas. O tai didina ir importo iš Lietuvos paklausą.

Pirmasis ketvirtis eksporto prasme Lietuvos pramonininkams buvo visai sėkmingas. Šios ekonominės veiklos produkcijos eksportas to meto kainomis ūgtelėjo 16,8 proc., o atmetus naftos produktus – 7,8 proc. Lietuva apie pusę savo eksportuojamos pramonės produkcijos išveža į kitas euro zonos šalis. Ir nors bendras šio regiono ekonomikos atsigavimas dar vis labai trapus, Lietuvos įmonių taikinyje atsidūrė pačios atspariausios valstybės. Tad mūsų šalies eksportas į kitas euro zonos nares pirmąjį ketvirtį buvo 11 proc. didesnis nei prieš metus. Nemažą dalį pajamų dalį sunešė ne didesnės eksporto apimtys, o kylančios produkcijos kainos.

Tęsiasi apšilimas ir JAV rinkoje. Jau antrus metus iš eilės stebime itin sparčią lietuviškos kilmės eksporto plėtrą į šią rinką. 2015 m. į JAV eksportavome trečdaliu daugiau nei 2014 m., o pernai šį regioną pasiekė net 24 proc. daugiau lietuviškų prekių. Akivaizdu, kad konkurencingumo išlošis dėl atpigusio euro, diplomatinės, politinės bei verslo pastangos duoda vaisių ir padeda įsitvirtinti šioje patrauklioje rinkoje.

Darbo kainos šuoliai – viena iš kertinių priežasčių, kodėl pastarąjį pusmetį bjuro pramonės įmonių vadovų lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus didinimo.

Po Rusijos embargo JAV svoris lietuviškos kilmės eksporto struktūroje šoktelėjo nuo 2 proc. iki 3,5 proc., ir ji tapo 11-ta pagal svarbą eksporto partnerė. Tiesa, neapibrėžtumą dėl ateities šioje rinkoje temdo D. Trumpo protekcionistiniai pažadai. Vis tik išvadas apie naujojo JAV prezidento retoriką daryti dar anksti. Ne vienas pavyzdys jau parodė, kad neretai jo kalbos su darbais turi nedaug bendro.

Europos Komisijos skelbiamas sezoniškai išlygintas kapitalo panaudojimo lygis Lietuvoje jau kurį laiką fiksuoja vis naujus istorinius rekordus. 2017 m. kovą jis siekė 76,5 proc. Kad metas efektyvinti veiklą ir atnaujinti gamybos pajėgumus, byloja ir nemažėjanti įtampa darbo rinkoje.

Darbo kainos šuoliai – viena iš kertinių priežasčių, kodėl pastarąjį pusmetį bjuro pramonės įmonių vadovų lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus didinimo. Besitęsiantis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas kelia darbo sąnaudas sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų, tad pramonės atstovams būtina galvoti apie mažiau darbui imlią gamybą.

Vertinant Lietuvos apdirbamosios gamybos ateities perspektyvas, nekantriai laukiame lūžio. Pagrindiniai šių metų pramonės atstovų uždaviniai – dar uoliau tęsti pernai pradėtą gamybos efektyvumo didinimą investuojant, atnaujinant pajėgumus ir mažinant priklausomybę nuo žmogiškojo kapitalo. Tik kruopščiai atlikus šiuos namų darbus pavyks užkopti konkurencingumo laipteliu aukštyn ir atversti naują aktyvesnės ir tvarios plėtros lapą.

Indrė Genytė-Pikčienė yra DNB Rinkų tarnybos Ekonominių tyrimų padalinio vyriausioji analitikė

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų