Lietuvos mokslininkų išradimai dažniausiai lieka popieriuje

Lietuvos mokslininkų išradimai dažniausiai lieka popieriuje

E. Baublio išradimas – naujos kartos mobilioji prekybos sistema.

Jie dirba tyliai, užsidarę savo laboratorijose, ir nors jų darbai dažnai pralenkia laiką, visuomenė ir žiniasklaida retai linksniuoja jų pavardes. Lietuvos mokslininkai ir išradėjai kasmet pateikia Lietuvos patentų biurui keliasdešimt naujų išradimų, tačiau dauguma jų taip ir lieka „popieriniai“. Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. visų patentų neduoda pajamų.

Įrenginys kraujagyslių valymui, perstatomas daugiakampės formos statinys, centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema, elektroninė aklųjų lazdelė. Tai – vos keli praėjusiais metais pristatyti lietuvių išradėjų darbai.

Daugelis mokslininkų skundžiasi, kad nesulaukia įmonių dėmesio, tačiau yra ir tokių, kurių išradimai padėjo jiems sukurti verslą.

Praėjusiais metais Lietuvos patentų biuras išdavė 96 nacionalinius patentus ir sulaukė 108 norinčių gauti patentą paraiškų.

Išradimų yra

Tam, kad bent šiek tiek atkreiptų visuomenės ir verslo dėmesį į triūsiančius mokslininkus, Patentinės informacijos centras jau antrus metus kas mėnesį renka įdomiausią ir reikšmingiausią užpatentuotą išradimą.

Žiniasklaidos dėmesio sulaukė Edvino Baublio išradimas – naujos kartos mobilioji prekybos sistema. Jos pagrindinis įrenginys – elektroninis prekių vežimėlis, stacionarus savitarnos terminalas, čekių išdavimo įrenginys ir apsauginiai vartai, kartu su vežimėliu sujungti į nuotoliniu būdu veikiančią sistemą, kurioje prekės perkamos be salės darbuotojų ir kasininkų. Visų sistemoje esančių įrenginių tarpusavio komunikacija grindžiama radijo dažnių identifikavimo pagrindu. Į prekes reikėtų įmontuoti mikrograndynus, kurie galėtų komunikuoti su vežimėlyje esančia mikroprocesorine sistema ir parduotuvės duomenų baze. Kai tik prekė įdedama į vežimėlį, jame esančiame ekrane iš karto parodoma prekės kaina ir visa suma, kurią pirkėjui reikia mokėti už pirkinius.

Vis pasigirsta ir užsienio universitetuose besidarbuojančių lietuvių pasiekimų: Didžiosios Britanijos universitete studijuojantis Martynas Beresna, kartu su kolegomis, tarp kurių yra ir dar vienas lietuvis, sugalvojo būdą, kaip įrašyti ir saugoti informaciją stiklinėje laikmenoje.

Išradimas pavertė verslininku

Tikrų perliuką galima rasti ir verslininkų remiamame konkurse „RS stipendija“. Ją įsteigė elektronikos prekėmis prekiaujanti „YE International“. Prieš dvejus metus bendrovė pradėjo remti elektronikos srities išradėjus, konstruktorius. Kas mėnesį renkamas įdomiausias išradimas, o paskui – ir geriausias metų darbas.

Šiame konkurse dalyvavo ir pernai pergalę pelnė Vilniuje gyvenantis Šarūnas Šutavičius. Jo išradimas – elektra varomas motoroleris – padėjo jam tapti sėkmingu verslininku. Kurį laiką be darbo sėdėjęs vaikinas savo motorolerį pavertė elektriniu, o paskui nusprendė nepaleisti įdėto darbo vėjais. Vaikinas šiek tiek pasireklamavo spaudoje, o po kurio laiko jam paskambino išradimu susidomėjęs verslininkas ir jie įkūrė bendrą įmonę.

„Tai buvo žmogus, turintis pinigų ir norintis kurti verslą. Priėmėme į komandą dar vieną žmogų, kuris pirmasis Lietuvoje automobilį perdarė į elektromobilį. Įmonė veikia jau daugiau kaip metus ir mums visai neblogai sekasi. Kuriame, gaminame, parduodame, eksportuojame elektromobilių komponentus ir akumuliatorių valdymo komponentus. Lietuvoje šios technologijos neturi paklausos, beveik viską eksportuojame“, – pasakoja vaikinas.

Šarūnas savo elektra varomo motorolerio nevadina išradimu, tik inžineriniu sprendimu. Prisipažįsta, kurį laiką svarstęs, ar vertėtų jį patentuoti, tačiau vėliau šios minties atsisakė. Vaikiną atbaidė sudėtingos procedūros ir tai, kad kilus ginčui dėl intelektinės nuosavybės, neturėtų pinigų apsiginti teisme.

Stokoja verslo dėmesio

Tačiau Š. Šutavičiaus istorija greičiau išimtis nei taisyklė. Mokslininkų sąjungos instituto vadovas mokslų daktaras Vygintas Gontis sako, kad Lietuvos verslas neypatingai domisi naujais patentais ir naujais išradimais.

„Tai yra didžioji problema. Manau, kad taip yra dėl to, kad Lietuva daug metų buvo atskirta nuo pasaulio, o jis pilnas naujų technologijų, kurių Lietuva nespėja laiku įsisavinti. Mūsų įmonės nėra tokios pažangios, kad diegtų visiškai naujus dalykus. Jos gali daryti didelį verslą iš to, kas jau seniai yra naudojama. Nors yra ir tokių įmonių, kurios domisi mokslo naujovėmis ir jas skatina. Tačiau jas galima suskaičiuoti ant pirštų“, – sako V. Gontis.

Jis piktinasi priekaištais, kad Lietuvos mokslas yra prastas, nes neturi patentų ir išradimų.

„Per Ūkio ministeriją yra sukurti kažkokie mechanizmai, kaip padėti mokslininkams užpatentuoti savo rezultatus. Bet tuo parama ir baigiasi. O tikrojo vartotojo tas patentas ir neturi. Mokslininkas neturi lėšų pats įdiegti savo išradimą ir pradėti savo verslą. Išeina toks skaičiaus padarymo būdas – duoda pinigų, kad būtų patentas. Bet tuo viskas dažnai ir baigiasi. Neradę, kas Lietuvoje diegia išradimus, mokslininkai ieško rėmėjų užsienyje“, – sako V. Gontis.

Tikisi komercinės sėkmės

Kelis išradimus užpatentavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Alvydas Zagorskis įsitikinęs, kad verslininkai atsirenka naudingiausius ir praktikoje nesunkiai pritaikomus išradimus. Jis vienintelis Lietuvoje yra pelnęs Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Jaunojo išradėjo apdovanojimą už išradybinę veiklą, o jo išrastas biofiltras-adsorberis, skirtas orui valyti nuo lakiųjų organinių junginių, sulaukė nuotekų valymo ir pramonės įmonių susidomėjimo. Dešimt metų moksline veikla užsiimantis A. Zagorskis yra išradęs ir kitokių filtrų.

„Praktikoje mano išradimai dar nėra įdiegti, tačiau susidomėjimas didžiulis. Biofiltrai yra viena pigiausių priemonių orui valyti. Pastaruoju metu verslo požiūris į aplinką keičiasi, be to aplinkosauginiams pojektams skiriama parama, kuria įmonės pasinaudoja“, – sako mokslininkas.

A. Zagorskio išradimai pelno jam dar nėra atnešę, tačiau mokslininkas įsitikinęs, kad šiek tiek juos patobulinęs, ateityje sulauks komercinės sėkmės.

10 metų patentas Lietuvoje – 5 000 Lt

Patys mokslininkai ir inovacijų kūrėjai sako, kad patentuoti išradimus ne visada apsimoka. Visų pirma dėl to, kad tai yra brangu.

Paduoti paraišką Lietuvos patentų biurui juridiniam asmeniui kainuoja 400 litų, fiziniam asmeniui – 200 litų. Jei patento išdavimo procedūra ne pagreitinta, tuomet už patento išdavimą reikia sumokėti 240 litų. Nuo paraiškos padavimo datos praėjus trims metams reikia mokėti mokesčius. Jie kasmet didėja: už trečius metus mokama 280 litų, ketvirtus – 320 litų, penktus – 400 litų ir taip toliau. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus patentas gali galioti iki 20 metų ir taip kasmet auga jo galiojimo mokesčiai. Paskutinius penkerius metus už patentą reikia mokėti po 1200 litų per metus. Mokesčiai už patento išdavimą nesikeitė nuo lito įvedimo 1993 metais.

Kur kas daugiau kainuoja Europos patentas. Pavyzdžiui, tarptautinio patento, galiojančio 8 valstybėse 10 metų laikotarpiu kaina siekia apie 50 tūkst. eurų, o 10 metų apsauga Europos patentų, galiojančiu 8 valstybėse – 40 tūkst. eurų.

Dalį paraiškos mokesčių padeda kompensuoti valstybė. Lietuvos mokslininkai gali pasinaudoti nacionaline ir ES parama, kurią administruoja Ūkio, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ministerijos. Taip pat paramą mokslininkai gali gauti per  tarptautines skatinimo priemones, viena jų – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA).

2011 m. pagal pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektų  paramos priemonę buvo paremti 14 projektų už 231 tūkst. Lt (9 – patentavimo ir 5 – dizaino registravimo projektai).

MITA pernai Aukštųjų technologijų plėtros ir Pramoninės biotechnologijos plėtros programų projektams finansuoti  skyrė 3,57 mln. litų. Tai bendri mokslo ir verslo projektai, kuriuosi kuriami konkurencingi, inovatyvūs produktai, technologijos, naudojami naujausi mokslinių tyrimų metodai.

Universitetai bendradarbiauja su verslu

Beveik pusę visų per metus išduodamų patentų gauna pavieniai mokslininkai ir išradėjai, pusę – universitetai, įmonės ir kiti juridiniai asmenys.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), kuris 2011 metais gavo 7 nacionalinius patentus, Intelektinės nuosavybės grupės vedėja Vaiva Laukaitienė pripažįsta, kad kai kurie patentai taip ir lieka „popieriniai“, tačiau patentuoti išradimus universitetui – prestižo reikalas. 

„Visai nepatentuoti negalime, nes universitetui būtų nešlovė. Be to, tai – gera patirtis doktorantams. Pats patentavimas, kaip procedūra, padeda įsigilinti į savo dalyką, pamatyti, koks lygis tam tikroje srityje pasaulyje pasiektas. Kadangi lietuviškas patentas yra palyginus nebrangus, tad jo gavimas – tam tikra profesinės kvalifikacijos kėlimo forma“, – sako V. Laukaitienė.

Praėjusiais metais Kauno technologijos universitetas (KTU) užpatentavo 5 išradimus. Maždaug tiek universiteto mokslininkai patentuoja kasmet. Tačiau tai neatspindi tikrojo išradimų skaičiaus. Dalį jų užpatentuoja su universitetu bendradarbiaujančios verslo įmonės, dalis taip ir lieka niekam nežinomi.

KTU Inovacijų skyriaus vedėja docentė Violeta Kaunelienė sako, kad KTU Lietuvoje galiojančių patentų turi apie 15.

„Maža dalis išradimų yra patentuojama. Patentas yra ekonominis instrumentas. Jei išradėjas nemato jo ekonominės naudos, dažniausiai nusprendžia nepatentuoti. Kitas dalykas – Lietuvoje verslas ir pramonė patentuoja labai mažai, nes tiesiog nesusiformavęs mentalitetas. Žinių ir technologijų perdavimas iš universiteto vyksta, bet jis vyksta kitais principais – pavyzdžiui, kontraktais: verslas sudaro mokslinio tyrimo paslaugų kontraktą su universitetu, užsako tam tikrus darbus ir pasiima intelektinės nuosavybės teises. Kai kurie išradimai įdiegiami rinkoje žymiai greičiau, nelaukiant, kol patentas bus išduotas“, – sako V. Kaunelienė.

Su KTU bendradarbiauja dešimtys įmonių – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio. Dominuojantis sektorius – informacinių technologijų, taip pat matavimų inžinerija, chemijos sritis, elektros valdymo technologijos.

„Lietuvoje moksliniams tyrimams skiriama 0,8 proc. BVP, o didžiosios šalys skiria 2-3 ir daugiau procentų. Mokslininko profesija nėra prestižinė. Profesoriaus atlyginimas prieš mokesčius siekia šiek tiek daugiau kaip 4000 litų, tai turbūt nėra vertinamos profesijos ženklas“, – sako V. Kaunelienė.

Praėjusiais metais Lietuvos patentų biuras išdavė 96 nacionalinius patentus ir sulaukė 108 norinčių gauti patentą paraiškų. 2010 ir 2009 metais išduota po 84 nacionalinius patentus.

2010 m. Europos naujovių švieslentės (European Innovation Scoreboard) duomenimis, pagal inovacijų diegimą Lietuva priskiriama atsiliekančių novatorių grupei ir iš visų Europos Sąjungos šalių lenkia tik paskutinėje vietoje esančią Latviją ir Bulgariją.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų