Bitkoinų reklama Tokijuje. Scanpix nuotr.

Lietuvos bankas: nenoras suprasti ir dirbti su kriptovaliutų pasauliu veda į niekur

Lietuvos bankas: nenoras suprasti ir dirbti su kriptovaliutų pasauliu veda į niekur

Lietuvos bankas inicijavo dialogą tarp komercinių bankų ir virtualiųjų valiutų platintojų dėl požiūrio į kriptovaliutas.

Centrinio banko „fintech“ strategijos koordinatorė Jekaterina Govina sako, kad, nepaisant rizikų, „aklas atmetimas, nenoras suprasti ir dirbti su kriptovaliutų pasauliu veda į niekur“.

Prie vieno stalo į diskusiją neseniai taip pat buvo pakviesti Finansų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai.

„Susodinome prie vieno stalo tiek bankų sektoriaus atstovus, tiek ICO atstovus, tiek FNTT atstovus ir kitus susijusius asmenis, ir pradėjome kalbėtis“, – šią savaitę Vilniaus universitete vykusioje diskusijoje sakė J. Govina.

„Reikia, kad ir bankai šnekėtų su tais subjektais, kurie padarė ICO, arba kurie konvertuojasi kriptovaliutą į konvencinius pinigus. Dialogas yra užmegztas, matysime, kur jis prives“, – sakė J. Govina „Teisininkų dienų 2018“ atidaromojoje konferencijoje.

Lietuvos bankas laikosi konservatyvios pozicijos dėl pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo, geriau žinomo anglišku ICO (initial coin offering) pavadinimu, ir reikalauja finansines paslaugas aiškiai atskirti nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis.

Nors tokia pozicija gali sumažinti lietuviškų ICO skaičių „fintech“ srityje, centrinis bankas neatsisako ambicijos tapti Šiaurės Europos „fintech“ centru – to siekiama pigiai ir greitai išduodant licencijas bei priimant paraiškas anglų kalba.

Atsisako atidaryti sąskaitas

Kriptoekonomikos rinkos dalyvių asociacijos vadovas Vytautas Kašėta sako, kad įmonės, dirbančios su kriptovaliutomis, ir startuoliai, pritraukę investicijų kriptovaliutomis, susiduria su problemomis, norėdami gauti bankinių paslaugų.

„Komerciniai bankai nesupranta kriptoverslo prigimties ir verslo modelio, todėl juos vertina kaip padidintos rizikos verslus ir reikalauja papildomų pinigų ir investicijų kilmės įrodymų, dažnai atsisako atidaryti įmonėms sąskaitas“, – BNS sakė V. Kašėta.

„Mes sprendimą matome dialoge, siekiame edukuoti visus rinkos dalyvius ir bendromis jėgomis išsiaiškinti investicijų prigimtį ir verslų rizikas“, – teigė jis.

V. Kašėta sakė suprantantis, kad Lietuvos banko pozicija turi atitikti Europos Sąjungos nuostatas, bet kartu pridūrė tikintis, kad Lietuvos bankas, „prisitaikydamas prie verslo poreikių, bus lankstus ir koreguos savo poziciją“.

Susiduria dvi sistemos

Lietuvos bankų asociacija sveikina dialogą, tačiau pabrėžia, kad komerciniai bankai paslaugas gali teikti tik nustatę kliento lėšų kilmę, ir nuolaidų šiuo klausimu būti negali.

„Dialogas būtinas, esame suinteresuoti kalbėtis su visais, kad geriau suprastume vieni kitų verslo modelius. Bet vartotojų apsauga, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija yra prioritetai, tai būtina užtikrinti“, – BNS sakė asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

„Iš susitikimo supratome, kad kai kurie kriptovaliutų rinkos dalyviai negali pasakyti, iš kur yra pinigai. Tai rimta problema, ir jie nežinojo, kad tai yra problema“, – teigė jis.

„Vyksta dviejų sistemų susitikimas. Viena sistema yra labai skaidri, aiškiai reglamentuota, prižiūrima valstybės pareigūnų, o kitos ekosistemos principai yra lėšų kilmės slaptumas. Susilietus sistemoms, kyla labai daug klausimų“, – kalbėjo M. Zalatorius.

FNTT nori reglamentavimo

FNTT atstovai teigia, kad dėl virtualių valiutų sistemos anonimiškumo, jomis galima lengvai atsiskaityti už nelegalias prekes ir paslaugas, pavyzdžiui, ginklus, narkotikus, taip pat ir legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas.

„Vadinamajame tamsiajame internete (angl. darkweb) veikia nelegalios parduotuvės, kurių pagrindinė atsiskaitymo priemonė yra virtuali valiuta, o didžioji dalis prekių – narkotikai“, – BNS teigė FNTT pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Vilius Plečkaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad netrukus turėtų būti paskelbta ES direktyva, numatanti virtualių valiutų keityklų reguliavimą, o jos nuostatas Lietuva perkels į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą

„Reglamentavimas sumažintų riziką. Privalu reglamentuoti subjektų, susijusių su kriptovaliutų veikla, licencijavimo ar registravimo mechanizmą, taip pat priežiūros mechanizmą, t. y. paskirti priežiūros instituciją“, – sakė FNTT atstovas.

Kriptovaliutų karštinė

Lietuva ICO žemėlapyje paskutiniu metu žiba itin ryškiai – anot Vilniaus Blockchain Centro vadovės Eglės Nemeikštytės, šiuo būdu renkant rizikos kapitalą lietuvius lenkia tik amerikiečiai ir kinai.

Savo pranešime „Teisininkų dienų“ konferencijoje ji pateikė statistiką, kad pernai lietuvių projektai surinko daugiau nei 10 proc. visų ICO investicijų.

Nuo praėjusių metų pabaigos kriptovaliutų tema žaibiškai išpopuliarėjo ir Lietuvos žiniasklaidoje.

Per pirmus tris šių metų mėnesius paskelbti 1409 straipsniai, kuriose paminėtos kriptovaliutos. Pernai per tą patį laikotarpį tokių straipsnių buvo 22, rodo žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenys.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų