Krize. Nepriteklius.

Lietuviai – finansiškai neraštingiausi Europoje

Lietuviai – finansiškai neraštingiausi Europoje

Antradienį pristatytas kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ tyrimas atskleidė, kad tarp tirtų Europos valstybių pagal finansinį raštingumą Lietuva užima paskutinę, 24-ąją vietą. Tik šiek tiek daugiau nei pusė respondentų finansines sąvokas apibrėžia teisingai, o tai nesiekia Europos vidurkio.

Lietuviai taip pat patiria vis didesnį finansinį spaudimą, o beveik pusė (44 proc.) šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos. Be to, 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje.

Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to nesugebančių padaryti gyventojų dalis nuo pernai metų sumažėjo 7 proc.

Šiųmetis bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą. Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo 11 proc. ir viršijo Europos vidurkį. 59 proc. per pastarąjį pusmetį sąskaitoms apmokėti skolinusių gyventojų finansinės pagalbos kreipėsi į šeimos narius ar draugus. Beveik trečdalis (30 proc.) teigia skolinęsi iš bankų, tiesa pastebėta ir įdomi tendencija – dalis klientų nesiskolina iš savo banko, o eina į kitą.

Tyrimo ataskaitoje taip pat teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.

Bendrame „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje. Aukščiausią vietą tarp Europos valstybių Lietuva užima vertinant gyventojų laisvę nuo kreditų. Pagal šį kriterijų mūsų šalis rikiuojasi 7 vietoje tarp 24 valstybių. Pagal gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas Lietuva užima 13 vietą, o pagal santaupas ateičiai – 21 vietą. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23 – vietą.

„Didėjantis gyventojų nerimas dėl sparčiau nei atlyginimai augančių sąskaitų išryškina efektyvaus asmeninių finansų valdymo svarbą. Deja, tačiau gyventojų finansinis raštingumas dar yra nepakankamas, o Baltijos šalys ir Lietuva šioje srityje yra vienos iš prasčiausiai atrodančių Europoje. Tai yra problema, kurią būtina spręsti bendromis visuomenės, valstybės ir verslo pastangomis“, – sakė bendrovės „Intrum“ vadovė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Pagrindus turėtų gauti ne tik iš tėvų

Dauguma lietuvių tiki, kad finansinius pagrindus turėtų suteikti mokykla – su tokiu teiginiu sutinka 71 proc. lietuvių. Visgi tyrimas taip pat atskleidė, kad vos 28 proc. respondentų gavo finansinių žinių iš mokyklos. Didžiausią įtaką turi tėvai – 51 proc. lietuvių teigia finansinių žinių įgiję būtent iš jų.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė teigė, kad tokia situacija yra dvilypė. „Iš vienos pusės tai, kad žinių suteikia tėvai, yra gerai, nes tai šeimos pagrindai, tačiau tėvai ir patys dažnai neturi pakankamai žinių arba amžiaus atotrūkis yra per didelis, kad galėtų suteikti jas profesionaliai suteikti. Informacinės technologijos ateina į finansus, o tėvai gali nespėti su šiais procesais. Mokykla ir profesionalai šiuo atveju yra patys svarbiausi. Vis dėlto, bankai nori parduoti paslaugas, pabrėžia ne visus aspektus, nes nori gauti pelno. Būtent todėl nepriklausomos finansinės pagalbos dalis turėtų būti didesnė“, – sakė ji.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius su tokia nuomone nesutiko. Jo teigimu, ne valstybinės institucijos, o būtent bankai deda daugiausiai pastangų šviesdami savo klientus. Asociacija praėjusiais metais atliko savo tyrimą, kuriame statistinio lietuvio žinios buvo įvertintos 4,3 balo iš 10. Tad M. Zalatoriaus „Intrum“ tyrimo rezultatai nenustebino.

„Šitas tyrimas įdėjo mūsų raštingumą į Europinį kontekstą. Pastebime, kad jauniausi respondentai turi kur kas prastesnes žinias. Nesutinku, kad šita situacija susijusi su socialine atskirtimi ir kitais socialiniais dėmenimis. Bankai stengiasi to finansinio raštingumo įnešti, politikus raginame pradėti šviesti tautą, tačiau tai 10-15 metų projektas, o jie dažniausiai mąsto keturių metų intervalais. Turtingos šalys ir finansiškas išprusimas koreliuoja vienas prie vieno, todėl jei valstybė pradės šviesti žmones, laimėsime daug“, – sakė jis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų