(BNS nuotr.)

Lietuva – religingiausia iš Baltijos šalių

Lietuva – religingiausia iš Baltijos šalių

Lietuvos gyventojai yra religingiausi tarp Baltijos šalių, rodo „WIN/Gallup International“ asociacijos su BALTMI rinkos tyrimų kompanija atliktas religinių įsitikinimų pasaulyje reprezentatyvus tyrimas.

Jo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi. Latvijoje ir Estijoje religingais save laiko atitinkamai 37 ir 28 proc. gyventojų. Pasaulio vidurkis – 62 proc.

Lietuvoje 34 proc. respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 proc. save apibūdino kaip ateistus, o 12 proc. sakė neturintys atsakymo.

Paklausti apie religinius įsitikinimus, 54 proc. respondentų lietuvių tvirtino tikintys Dievu, 35 proc. – gyvenimu po mirties, 65 proc. – kad žmonės turi sielą. Dangumi ir pragaru tikintys atitinkamai nurodė 27 ir 21 proc. apklausos dalyvių.

Tarp Baltijos valstybių stipriausi religiniai įsitikinimai fiksuoti Latvijoje, silpniausi – Estijoje.

„Oficialiai skelbiama, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko katalikais. Tarp trijų Baltijos valstybių turime daugiausiai save religingais laikančių žmonių, tačiau daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų tiesiog formaliai priskiria save katalikų tikėjimui, nors nėra religingi ir tik šiek tiek daugiau nei pusė tiki Dievu. Galima sakyti, kad būti kataliku nemažai daliai lietuvių yra kultūros, mūsų istorijos dalis, tačiau tai nesusiję su religingumu ar tikėjimu į Dievą“, – rezultatus komentuoja BALTMI generalinė direktorė Inga Blažienė.

Pasak tyrimo autorių, religinių įsitikinimų analizė pagal skirtingus sociodemografinius sluoksnius atskleidžia, kad įsitikinimai mažėja augant apklaustųjų amžiui: 74 proc. 18 – 24 metų asmenų tiki Dievu, tarp vyresnių nei 65 metų asmenų šis rodiklis nukrenta iki 67 procentų. Tikėjimas gyvenimu po mirties krenta nuo 60 proc. tarp jaunosios asmenų grupės iki 45 proc. tarp vyriausios. Tikėjimas, kad žmogus turi sielą, krenta nuo 78 proc. iki 68 proc. Tikėjimas pragaru krenta nuo 57 iki 35 proc., o dangumi – nuo 64 proc. iki 46 procentų.

Neturintys išsilavinimo arba žemesnes pajamas uždirbantys asmenys išreiškia stipresnius religinius įsitikinimus nei turintieji aukštesnį išsilavinimą arba daugiau uždirbantieji.

Šis reprezentatyvus tyrimas buvo atliekamas 66-iose pasaulio šalyse. Jo metu paaiškėjo, kad šeši iš dešimties žmonių pasaulyje (62 proc.) save laiko religingais. Ketvirtis žmonių nelaiko savęs religingais, o 9 proc. teigia esantys ateistai.

Tailando populiacija, kurios 98 proc. teigia esantys religingi, pasaulyje pirmauja pagal religingumą. Nigerija (97 proc.), Kosovas, Indija, Gana, Dramblio kaulo krantas, Papua Naujoji Gvinėja (po 94 proc.), Fidžis (92 proc.), Armėnija (92 proc.) ir Filipinai (90 proc.) taip pat išsiskiria religingumo reitinguose.

Kinija yra mažiausiai religinga šalis, čia septyni iš dešimties gyventojų teigia esantys ateistai (67 proc.). Mažiausiai religingų šalių grupėje toliau rikiuojasi Švedija (18 proc. ateistai, 55 proc. nereligingi), Čekija (25 proc. ateistai, 47 proc. nereligingi) ir Jungtinė Karalystė (11 proc. ateistai, 58 proc. nereligingi).

Šio tyrimo metu 66 šalyse atliktos reprezentatyvios apklausos. Iš viso apklausta 66 tūkst. 541 įvairių šalių gyventojas. Nacionalinių imčių paklaidų ribos yra 3- 5 proc. su 95 proc. tikimybe.

Apklausos vykdytos 2016 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Lietuvoje praėjusių metų gruodžio mėnesį apklausta 500 15-74 metų Lietuvos gyventojų.

2011 metų visuotinio surašymo duomenimis, Romos katalikų tikybai save priskyrė 2 mln. 350 tūkst. 478 Lietuvos gyventojai, stačiatikių (ortodoksų) – 125 tūkst. 189, sentikių – 23 tūkst. 330, evangelikų liuteronų – 18 tūkst. 376, evangelikų reformatų – 6731, musulmonų sunitų – 2727, judėjų – 1229, graikų apeigų katalikų (unitų) – 706, karaimų – 310.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų