Lietuva ir pasaulis 2019-aisiais: silpniausia grandis – politikai

Lietuva ir pasaulis 2019-aisiais: silpniausia grandis – politikai

Ko jau ko, bet diskusijų, ginčų ir įžeidinėjimų, argumentų ir demagogijos Lietuvoje netrūks bent jau pirmąją 2019-ųjų dalį. Šešiasdešimtyje savivaldybių dėl mandatų tarybose kausis politinės partijos ir rinkimų komitetai, o jų vietiniai lyderiai įnirtingai grumsis dėl merų regalijų.

Ambicingas jaunimas, o dar dažniau politikos senbuviai, tikėsis prasibrauti į Europos Parlamentą. Ne mažiau įnirtingos kovos tikimasi ir dėl svarbiausio metų trofėjaus – penkerius metus vadintis valstybės vadovu.

Įdomiausia bus skaičiuoti bendrus rezultatus, kad galėtume įvertinti, kaip toli nuo pažado „laimėti visus rinkimus“ liks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas ir kol kas įtakingiausias šalies politikas Ramūnas Karbauskis. Greičiausiai jau vidurvasarį šį titulą iš jo gviešis perimti naujoji Lietuvos prezidentė ar prezidentas.

2019-aisiais stebėsime, kaip klostysis premjero Sauliaus Skvernelio karjera. Du jo pirmtakai – Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius – sugebėjo išsilaikyti visą kadenciją, tačiau nepajudinamos atrodžiusios S. Skvernelio pozicijos jau 2018 m. pabaigoje ėmė svyruoti. Ryškiai ir neįtikėtinai greitai įsižiebusiai politiko žvaigždei 2019-ieji gali tapti lemtingi, ypač nusprendus siekti prezidento posto. Jei pralaimėtų jau pirmajame ture, šansai po rinkimų kampanijos grįžti į Vyriausybės rūmus liktų gana menki.

Rinkimų karštinei atslūgus ir vasarai pasibaigus, dvi savaites prilipsime prie televizorių ekranų ir, pamiršę politinių pažiūrų skirtumus, palaikysime pasaulio čempionate Kinijoje žaisiančią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Tautos vienybė bus tiesiogiai proporcinga komandos rezultatams, o iškovojus bet kokios spalvos medalius tęstųsi dar keletą dienų.

Po to gali užklupti rūpesčiai. Įmonių šventiniuose vakarėliuose jau 2019-ųjų išvakarėse kalbama apie artėjančią ekonomikos krizę – nors dažniau tai tik nevykę pokštai nei duomenimis pagrįstas nerimas. Tačiau jau 2019 m. pradžioje užsienio žiniasklaidoje, o iš jos ir į lietuviškąją, sklis antraštės apie lėtėjančius ūkius ar net recesiją. Laimė, Lietuvoje tikimasi nors ir lėtesnio, bet vis dar tvaraus ekonomikos augimo.

Verslas stengsis, tačiau reikalus gadins politikai. Artėjant 2020-ųjų Seimo rinkimams, net jei pakrikusi Vyriausybė ir parlamento dauguma neišsilakstys, valdantiesiems rūpės naujais pažadais ir biudžeto eurais išsaugoti tirpstantį pasitikėjimą. Liūdnesnis scenarijus – mažumos Vyriausybė, nuožmiai atakuojama ne tik opozicijos, bet ir vis dažniau į mitingus bei piketus besirenkančių interesų grupių. Švietimo ir mokslo ministeriją okupavę mokytojai parodė, ką gali pasiekti nors ir nedidelė, bet ryžtinga protestuotojų grupė. Tai gali būti užkrečiamas pavyzdys 2019-aisiais.

Nuotaiką gali pakelti migracijos statistika – galbūt būtent 2019 m. įvyks lūžis, kai į šalį atvyks daugiau žmonių, nei iš jos išvažiuos. Tiesa, ne visus galėsime pasveikinti lietuviškai – emigrantai grįš namo, tačiau būriais nesiverš, o svetingumą teks parodyti dirbti į Lietuvą atvykstantiems kitataučiams.

Aiškiausias grėsmės šaltinis yra JAV, tačiau ne visi pabūklai atsukti į Lietuvą. Stiprėjantis JAV doleris pavojingas dideles užsienio skolas šia valiuta turinčioms šalims, bet tokių tarp svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių nėra daug. Labiau nuotaiką gali gadinti prezidentas Donaldas Trumpas, provokuojantis prekybos karus ne tik su Kinija, bet ir su ES. Jei skaudės Vokietijai, Lenkijai ar bet kuriai kitai ES šaliai, padarinius pajus ir nuo eksporto priklausoma Lietuva.

Europos politikos fronte laukia du svarbūs įvykiai ir abu pavasarį – apkalbėtas ir apraudotas breksitas taps faktu, o vos atsisveikinusios su britais likusios 27 ES šalys vangiai rinks naują Europos Parlamentą. Rinkėjų pasyvumas dar nereiškia ramybės – užvirs iki šiol nematyta kova tarp senojo politinio elito ir įvairaus plauko populistų bei išsišokėlių. Lietuviai gal labiau nei įprastai domėsis aukščiausių postų Briuselyje dalybomis, nes tarp pretendentų į juos minima ir Dalia Grybauskaitė.

Kartu su lietuviais ir kitais europiečiais prie balsadėžių keliaus minios toliau nuo mūsų esančių valstybių piliečių – nacionaliniai rinkimai vyks šalyse, įskaitant Indiją, Indoneziją ir Nigeriją, kuriose yra daugiau nei trečdalis Žemės gyventojų. Nors šios valstybės neatrodo reikšmingos, mažėjančiame globaliame pasaulyje viskas susiję. Tad sąžiningų ir išmintingų politikų 2019-aisiais linkėkime ne tik sau, bet ir visiems kitiems.

Ovidijus Lukošius yra žurnalo IQ ir portalo Alfa.lt vyriausiasis redaktorius

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų