Aušvičo-Birkenau koncentracijos stovykla (Reuters nuotr.)

Lenkijos parlamente skaičiuojama, kokių reparacijų už karą prašyti iš Vokietijos

Lenkijos parlamente skaičiuojama, kokių reparacijų už karą prašyti iš Vokietijos

Lenkija vis rimčiau judina Vokietijos reparacijų klausimą, kuris, atrodė, buvo užbaigtas prieš daugiau nei 60 metų. Penktadienį valdantieji įkūrė naują parlamento komitetą, kuris turėtų apskaičiuoti, kiek Vokietija skolinga Lenkijai už Antrajį pasaulinį karą.

„Norime pradėti darbą Lenkijos parlamente, kurio tikslas – Lenkijai priklausančių Vokietijos reparacijų dydžio analizė“, – naujienų agentūrai PAP sakė komiteto pirmininkas Arkadiuszas Mularczykas.

„Taip pat norime aiškumo dėl teisinių būdų ar variantų pateikti šias pretenzijas“, – pridūrė jis.

A.Mularczykas, valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narys, pažymėjo, kad nėra nustatyta, kada komitetas turi pateikti analizės rezultatus.

Reparacijų klausimas jau daug metų laikomas išspręstu, bet liepą jį vėl iškėlė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis. Anksčiau šį mėnesį Lenkijos premjerė Beata Szydlo sakė, kad Varšuva „turi teisę“ reikalauti reparacijų. Tačiau Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas atsakė, kad šis klausimas jau buvo išspręstas, kai „Lenkija 1953 metų rugpjūtį priėmė teisiškai privalomą sprendimą … atsisakyti reikalauti tolesnių karo reparacijų“.

Tuometės Varšuvos komunistinės vyriausybės 1953 metais pasirašytu susitarimu dėl reparacijų skelbiama, kad Lenkija atsisako kelti Vokietijai bet kokias pretenzijas dėl karo žalos atlyginimo.

Vis dėlto PiS vyriausybė reiškia abejones, ar ši pokario sutartis yra galiojanti, nes ji, anot konservatorių, buvo sudaryta diktuojant Sovietų Sąjungai.

Anksčiau šį mėnesį Vokietijos ir Lenkijos prezidentai susitarė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas „ramiomis diskusijomis“. Lenkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai yra nurodę, kad potencialių reparacijų suma gali siekti 1 trln. JAV dolerių (apie 850 mlrd. eurų).

Pusė lenkų tam nepritaria

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija buvo užpulta nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Per nacių okupacija 1939–1945 metais žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių, tarp jų 3 mln. žydų, o Varšuva buvo iš esmės nušluota nuo žemės paviršiaus.

Kaip rodo praeitą mėnesį paskelbti apklausos rezultatai, 51 proc. lenkų nepritaria siūlymams reikalauti iš Vokietijos kokių nors reparacijų, bet 24 proc. tokiai galimybei pritaria.

Kaip rodo praeitą mėnesį paskelbti apklausos rezultatai, 51 proc. lenkų nepritaria siūlymams reikalauti iš Vokietijos kokių nors reparacijų, bet 24 proc. tokiai galimybei pritaria.

Įtakinga Lenkijos Katalikų Bažnyčia anksčiau šį mėnesį perspėjo, kad šalies dešiniojo sparno lyderių „prasti sprendimai“ gali „pakenkti“ ryšius su Vokietija.

Šiuo metu PiS vyriausybė tiek šalyje, tiek užsienyje yra griežtai kritikuojama dėl virtinės reformų, anot kritikų, žlugdančių demokratiją ir įstatymų viršenybę Lenkijoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų